Indu Sundaresan ,,Dvidešimtoji žmona”

perskaicius,pirma mintis buvo tokia-ech,kokia meile. 16-17 a. Indija,tikrai faktais paremtoje knygoje,pasakojama grazuoles Mehr un Nisos gyvenimo istorija,jos ir imperatoriaus Dzahangyro meiles istorija. Pasirodo,ir tais laikasi,moteris ir meile, gali daug ka..Knygoje daug to meto paprociu aprasymo,istorijos. Daug prabangos,daug ir ziaurumo..Na ir zinoma meile,dabar jau aisku,kieno pedom seke Sah Dzahanas,kuris buvo to paties Dzahangyro sunus,savo mylimajai pastates Tadz Mahali. Skaitant daugiausia sunkumu sukele vardu gausa,ivairiausiu pareigu pavadinimai,giminystes rysiu painiava,nors ir ziurejau i geneologini medi,vistiek painiojausi. Yra ir “Dvidesimtosios zmonos” tesinys “Roziu svente”,jei isleis skaitysiu,kad ir kaip painiotusi tie vardai

                       ( Creed )

Advertisements

2 Komentaras (+add yours?)

  1. Fatimaallaa
    Geg 10, 2011 @ 14:22:33

    Knyga patiko. Istoriniais faktais paremta istorija pateikta gana įdomiai ir įtraukiančiai. Lyginti su šios autorės knyga “Šešėlių princesė”, kurį skaitėsi gana sunkiai ir painiai, tai pastaroji susiskaitė labai greitai ir be galo lengvai. Nei vardai pynėsi, nei reikėjo gilintis į genealoginį medį. Tiesa, pabaiga man pasirodė be proto nusaldinta.

    Atsakyti

  2. Finna
    Geg 30, 2011 @ 12:12:20

    Kaip man patinka skaityti knygas apie Rytus, apie arabų šalis, kur visai kita kultūra, kiti papročiai, kiti įstatymai, kiti gyvenimai…Šios knygos veiksmas vyksta Indijoje. Skaitydama eilinį kartą džiaugiausi, kad vis tiktai gyvenu Lietuvoj, kur vyras negali turėti pvz. dvidešimt žmonų, kur jam esi viena vienintelė.Kur nereikia varžytis ne tik, kad su daugybe žmonų, bet dar ir su begale meilužių bei sugulovių. Kur ne tėvai ar imperatorius sprendžia už ko ir kada tau tekėti.Vėl skaitant stebino nesuvokiama berniukų ir mergaičių diskriminacija: “Nereikia persistengti mokant mergaites. Kaip jos susiras vyrą jei bus itin mokytos? Kuo mažiau žinos, tuo mažiau reikalaus iš pasaulio”.Prajuokino besąlygiška pagarba ir nuolankumas vyrui- kad ir kokią nesąmonę šis padaro ar pasako, moteris jam būtinai pritaria, dar pavadindama viešpačiu.
    Ši knyga apie stiprią, ambicingą, gudrią moterį, apie tikrą, stiprią, daug išbandymų ištveriančią meilę, apie mūšius, žiaurumą, kartais protu nesuvokiamas taisykles ir įstatymus, apie godumą, valdžios troškimą bet kokia kaina. Knygą perskaičiau gal per tris dienas. Ir tai buvo tikrai nuostabiai praleistas laikas.
    Dar vienas ne itin reikšmingas dalykas, ale vistiek. Skaitant knygą, nuolat buvo pabrėžiamas pagrindinės herojės grožis, neįtikėtino mėlynumo akys, o viršelyje moteris pavaizduota toli gražu ne mėlynom akim, argi taip sunku buvo priderint?

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: