Kažkada tik permečiau akimis knygos aprašymą, ir man pasirodė, kad tai bus istorijos iš pačios autorės gyvenimo, tiksliau, kelionių. O paaiškėjo, kad tai apsakymų rinkinys. Todėl iš pradžių kiek nusivyliau, ir pirmą apsakymą skaičiau ne itin noriai. Bet visai be reikalo, nes knyga tikrai patiko. Nors ir nelabai mėgstu apsakymus (ar tiksliau, tingiu juos skaityti), šitie “susiskaitė“ labai maloniai. Kiekvienas jų- nedidelė vieno ar kelių žmonių gyvenimo atkarpa, be aiškios pradžios ir pabaigos, tik trumpas žvilgtelėjimas praeinant pro šalį. Paprastos paprastų žmonių istorijos, bet tuo jos ir žavios, nes autorė tame paprastume sugeba įžvelgti daugybę įdomių dalykų, pagauti akimirkos nuotaiką, perteikti jausmus, kurių iš pirmo žvilgsnio net nepastebėtum esant.
Man atrodo, kad “Piligrimai“ gali patikti net toms, kurioms nepatiko jos “Valgyk, melskis, mylėk“, nes tai visai kitokio pobūdžio knyga (nors, mano nuomone, jos abi parašytos labai gerai).
katilina