Daphne du Maurier “Jamaikos smuklė“

Knyga patiko,nors “Rebekos “ istorija man idomesne,ir pats pasakojimo stilius ir laikotarpis idomesnis,bet smukle irgi savaip itrauke ir skaitesi tikrai smagiai.Jei neklystu tai jamaikos smukle yra viena is pirmuju rasytojos parasyta knyga,tad galima sakyti,kad buvo dar tik isivaziavimas,o paskui ji rase vis geriau ir geriau.

Zavejo pagrindine heroje Meri Jelan – drasi, smalsi, protinga ir nuotykiu ieskotoja.Vietom kaip skaiciau,tai net mintyse bariausi ant jos ir pergyvenau,kas dabar bus…,kad durna kur lendi,sustok,gausi dabar i kaili…Bet,ji zavejo mane ne iki pabaigos,paskui eme ir sugriove jos stipru ivaizdi josios pasirinkimas…galima suprasti,kad pasuko vos ne tais paciais tetos keliais,meile akla,ir sirdziai neisakysi…kol tik stebi zmones is salies gali stebetis,kaip ji ar jis,galejo pasirinkti toki ar anoki partneri,juk jis nedoras,juk jis monstras ir pan…suzlugde jos gyvenima,o ji vistiek su juo ir nuolankiai tarnauja…tik pakraipai galva ir nieko nesupranti,kaip taip gali buti,tau regis iskart paliktum iseitum,o ir nesusizavetum jau nuo pat pradziu tokiu zmogumi….o kas gaunasi galutiniam rezultate?…-meile uzklupsta netiketai ir akys nebemato,veda tik sirdis.

Taip ir Merei panasiai,zinoma neraso kaip jie toliau gyveno,bet ….Siaip knygoje ir nebuvo jai tinkamo i jaunikius,buvo dar vienas herojus-pastorius ,man tai lindo nesvankios minteles,norejosi ju romaniuko,butu intrigu,karscio,nuodemes skonio kratinukas,idomu, bet deja,toliau islindo kitas herojus ir man nepasiseke pasitenkinti pries tai numatytu ir tiketusi nuodeminguoju kratinuku. Ech,bet knyga gera vistiek,nors ir nepateisino mano fantaziju 😀

                      ( Luiziana )

Daphne du Maurier ,,Mano pusseserė Reičel“

Tai dar vienas puikus romanas paslapčių ir romatikos mėgėjoms. Knyga, kurioje išlaikytas angliškas stilius, ramus pasakojimo būdas. Tačiau kuo arčiau galo, tuo daugiau paslapčių, tuo labiau auga įtampa. Įdomūs charakteriai, ypač man patiko pačios Reičel (sakyčiau, toks nenuspėjamas ir iki galo išlikęs paslaptingu).
Knyga „užkabino“ mane ne nuo pat pradžių. Bet kai įsibėgėjau, nebesinorėjo jos paleisti iš rankų. Rūpėjo, kuo gi viskas baigsis. O pabaiga labai patiko , palikta vietos ir skaitytojo fantazijai.
Manau, knyga tikrai turėtų patikti toms, kurios pamėgo romanus „Rebeka“, „Užmirštas sodas“, „Tryliktoji pasaka“ ar pan.
Rekomenduoju.

                                                    ( Ingėnas )