Kurban Said ,,Ali ir Nino“

Pirmiausia, noriu pasidalinti mintimi, jog knygos aprašas ir pavadinimas toks apgaulingas. ėmiau ją su mintimi apie lengvą, sodrų meilės romaną, o gavau vaizdingą, prasmingą, subrendusį pasakojimą apie meilę, ištikimybę, aistrą ir paslaptį.
Bet apie viską iš pradžių. Baku, XX amžiaus pradžia. Dramatiškų įvykių fone užsimezga graži istorija: kilmingas musulmonų jaunuolis Ali ir krikščionė kunigaikštytė Nino pamilsta vienas kitą. Meilė patiria daug išbandymų, netgi išbandymu žmogžudyste. Nino pagrobiama. Ali, laikydamasis papročio, turėtų nužudyti ne tik varžovą, bet ir sužadėtinę…
Skaitant knygą niekaip manęs nepaleido mintis, jog kaip klaidingai ir neteisingai mes suprantame musulmonų pasaulį. Kažkodėl viešumon keliamos dramatiškos vyrų ir moterų skyrybos, grobiami vaikai. Tačiau ar tai tik musulmonų problema? tai viso pasaulio problema. Mums atrodo, kad dykrų, smėlio žmonės, besimeldžiantys ir žmonas slepiantys po parandžomis, čadromis išgyvena nuobodų gyvenimą, nepatiria to kažko, ką patiriame mes- demokratiški, laisvi vakariečiai. Bet man atrodo, kad visai ne taip. Skaitydama šią knygą mintimis gretinau su Anitos Amirrezvani Gėlių krauju. abi nuostabiai vaizdingo, nuostabiai sodrios spalvų, kvapų, vaizdų. Ir…aistros..taip..subtiliai., vos vos pradengus čadros kraštą pasakojama aistringa dviejų jaunų žmonių meilė: jis bučiuoja jai akis, ji mazgoja jam kojas. Tokia meilės išraiška, bet ji aistringa, ji karšta, kaip karštos kaukaziečių širdys. Kažkada mano senyvo amžiaus teta pasakė: anksčiau buvo mažiau mylavimos, bet daugiau pagarbos ir daug meilės. Šiais laikais pagarbos neliko, meilės šiek tiek, bet užtat mylėjimosi tiek daug….. Ir tokie teisingi pasirodė žodžiai. Kaži ar fizinės meilės (o gal tik veiksmo) išraiška gali būti vadinama meile. Gal aš didelė, beviltiška romantikė, bet mane sužavėjo Ali meilė Nino…man pasirodė, kad jis ją myli kur kas daugiau nei ji jį, bet taip gal ir turi būti.sako, kad vyras turi moterį mylėti labiau….
Sužavėjo graži, sklandi kalba, besiliejanti kaip vanduo iš upės, tai rašymo talentas. tik paskaitykit … ,,Slinko dienos kaip ant siūlo suverti rožinio karoliukai“ .taip ir knyga- slinko tarsi šilko siūlas- sklandžiai, įdomiai, prikaustančiai. Pabandžiusi ieškoti daugiau informacijos ir vos įvedusi paieškos žodį, knygos pavadinimą, gavau daug įvairių rezultatų, o vaizdų paieška taip pat atvėrė daug įdomios informacijos- pažvelkit, vien kiek įvairių šios knygos viršelių įvairiose šalyse. Pasirodo, tai daugeliui pasaulio skaitytojų žinoma knyga. Tik mes tik dabar sužinojom..ir dėkoju savo smalsumui, kuris nugalėjo ir pasiėmiau šią knygą, nes paskaičius anotaciją, nebūčiau susidomėjusi…
Rekomenduoju, vertinu ***** iš 5 . pakolkas, tai mano šių metų atradimas.

,,Lazda turi du galus. Viršutinį ir apatinį. Apvertus viršutinis galas atsiduria apačioje, o apatinis viršuje. Pati lazda nuo to nė kiek nepasikeičia“

                                                    ( Stikliukas )

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: