Maeve Binchy “Mokslo draugai“

Labai patiko. Galiu tik dar kartą pritarti anksčiau išsakytai minčiai, jog Binchy rašo paprastai apie svarbius dalykus. Ir, man nepaprastai patinka kaip ji tai daro, kaip supina visai nepažįstamų žmonių gyvenimus į vieną tinkliuką, suraišioja juos mazgiukais ir taip supina jų likimus, kad tai atrodo labai natūraliai, tarsi būtent taip ir turėjo būti, tarsi taip viskas ir turėjo nutikti. Aš su pasimėgavimu skaitau Binchy knygas, negalėdama jų padėti į šalį, nes nuo pirmų puslapių iškeliauju kartu su istorijos veikėjais į jų gimtuosius miestus, į jų namus, įsitraukiu į jų kasdienybę, jų išgyvenimus, pasirinkimus, draugystes, pykčius. Šioje knygoje vėlgi sužavėjo mažo miestelio žmonių nuoširdumas ir rūpestis sunkiausiais gyvenimo momentais, kai žmogui reikia palaikymo ir paramos, mirties ar nuosavam verslui gręsiančio bankroto atveju visi suskumba į pagalbą, net nesusimąstydami apie save, savo rūpesčius ar kokius nors tarpusavio nesusitarimus, nes tuo metu tai paprasčiausiai nebeturi jokios reikšmės. Nepaprastai įdomūs ir savo vidumi patrauklūs žmonės, ryžtingos, veiklios ir stiprios asmenybės, įnešančios gyvumo į ramų miestuko gyvenimą. Skaitant Binchy knygas man viskas tampa gyva ir tikra, jaučiuosi tarsi visą tą laiką, kol skaičiau knygą, būčiau pati gyvenusi tame miestelyje ir bendravusi su visais jo gyventojais.

                      ( Sielos Sparnai )

Reklama

Maeve Binchy “Vakariniai kursai“

Skaičiau knygą visą naktį iki pat 11 val. ryto., nes tiesiog negalėjau nė sekundei padėti. Nuostabi knyga, nepaprastai gyvi ir tikri veikėjai, nuoširdūs jų santykiai, nesumeluotos problemos ir emocijos, labai keistai ir netikėtai susipynę jų gyvenimai, likimai, nuostabi ir nepaprastai stipri bei žavi moteris, tapusi įtalų kalbos mokytoja ir visų vadinama Senjora. Visi tų vakarinių kursų lankytojai tokie skirtingi, su tokiomis skirtingomis jų gyvenimų istorijomis, bet tokiomis nuoširdžiomis ir nesumeluotomis. Ne kartą ir ne du labai nuoširdžiai juokiausi, o užvertusi paskutinį puslapį apsiverkiau, iš paprasčiausio džiaugsmo ir nepaprastai nuoširdžios pabaigos. Visiškai nesitikėjau to, ką gavau iš knygos. Negalvojau, kad taip įsitrauksiu į tų žmonių gyvenimus, kad net miegą pamiršiu. Puiki knyga.

                     ( Sielos Sparnai )