Ilgai neblevyzgodama galiu pasakyt, kad labai patiko.aiskiai, tiesiai sviesiai viska isdejo zmogelis, idomu buvo skaityt. man tiko ir patiko jo humoro jausmas. daug naudingos ir idomios info.. nuo kaip issirinkt viesbuti iki kuo idomi Nida. labiausia istrigo toks momentas, apie tai net seniau nesusimasicau.. kad is tikro juk seniau kai budavo tie automatai limonadu ir t.t tai ten gi pastatydavo stiklines, nuplauna ale ir geria kiti.. fu.. o taip skanu budavo.. dabar kai pagalvoju, tai slykstoka.seip tikrai rekomenduoju sita knyga. bus idomu palygint su ,,Kelione i Irana“.
( Amber123 )
Šioje knygoje Užkalnis toliau tęsia pirmoje knygoje pradėtą pasakojimą apie Angliją, tačiau šįkart dėmesys skiriamas neįprastiems papročiams ir lietuvių santykiais su Anglija. Knygoje yra ir patarimų, ir informacijos švietimo, sveikatos, mokesčių ir kitais klausimais, ir tradicinių lietuvių akiai neįprastų anglų ypatumų pradedant humoru ir baigiant seksu. Todėl knyga vietomis ir šokiruoja, ir papiktina, ir, kita vertus, pradžiugina. Ji – lyg daugiasluoksnis mėsos pyragas, į kurį prakandęs standartinis lietuvis (o gal ir kitas užsienietis) emigrantas, nebežino nuo ko pradėti valgyti. Ir kuo tolyn (gilyn į knygą), tuo labiau pasijunti lyg kreivų veidrodžių karalystėje (L. Carroll mini ir pats autorius).
Knygos, knygos, knygos... 