Jose Saramago ,,Evangelija pagal Jėzų Kristų“

Tai filosofinis-teologinis kūrinys. Labai nelengva aprašyti viską, nes sukėlė be galo daug minčių ir jausmų. Vis tik pabandysiu šį bei tą parašyti ir tikiuosi nesuteršiu ir nepagadinsiu kūrinio didybės

Šiame romane aprašomas Jėzaus gyvenimas, nuo pat gimimo iki jo mirties ant kryžiaus. Bet į jo gyvenimą žvelgiama ne iš teologinės, bet iš žmogiškosios pusės. Tiksliau, tai romanas apie Jėzaus žmogiškąjį gyvenimą, kuriame jis kaip ir kiekvienas iš mūsų, turėjo motiną ir tėvą, turėjo brolių ir seserų, pažinojo praradimo ir nusivylimo jausmą, turėjo abejonių ir klydo, mylėjo moterį ir pažino kūniškąją meilę.
Kūrinyje analizuojama Jėzaus gyvenimo tikslas ir paskirtis. Asmeniškai man, buvo stipriausia ir kiek šokiruojanti ta vieta, kur Dievas jam praneša apie tai kam jis gimė, ką jis turės padaryti ir kokiu tikslu mirė.
Šiame kūrinyje nepateikiama biblijinių dogmų. Dievas ir velnias kaip dvyniai broliai eina šalia vienas kito ir negali vienas be kito gyventi, nes jie papildo vienas kitą. Be velnio, Dievas nebūtų toks geradarys ir gailestingas, nes pasaulyje nebūtų blogio. O be Dievo, velnias neatrodytų toks grėsmingas, blogas ir keliantis baimę, nes pasaulis nepažinotų gėrio. Ir Jėzus Kristus mirė ant kryžiaus ne dėl kažko aukštesnio ir geresnio, o vien todėl kad Dievas nenorėjo prarasti savo valdžios ir galybės žemėje.
Tikrai vertas dėmesio kūrinys. Kaip jau čia buvom seniau kalbėję, leidykla ‘Kitos knygos’ žada išleisti šį Saramago kūrinį lietuvių kalba. Tai rekomenduoju jį perskaityti. O kas skaito rusiškai, galiu pasakyti, kad nebuvo sunkų jį skaityti.

( fatimaallaa )

Jose Saramago ,,Aklumas“

Dar viena knyga, kurios ekranizacija maciau seniau, ir kuri suzavejo. Si knyga turetu patikti megstancioms ekstremalias istorijas apie tai “kas butu, jeigu“. Primine man ir filma “Eksperimentas“.
Taigi, kas atsitiktu pasauliui, jei visi netektumem regejimo?
Sakyciau, gana simboliska ir metaforiska pati istorija, atskleidzianti, kaip viskas yra salygiska, ir kaip greitai savaime suprantami dalykai, kuriu kupinas musu gyvenimas, galetu tapti prabanga…Labai istrigo vandens gerimo is kristoliniu tauriu scena i knygos pabaiga…Is tikruju, kas butu, jei nebeturetume vandens…
Beskaitant knyga is tikro kyla daug minciu apie gyvenima, apie (ne)/sugebejima vertinti jo duodamus gerius…
Is pradziu labai keistas pasirode rasymo stilius – neisskiriant tiesiogines kalbos – tekstas tiesiog plaukia, dazniausiai isskiriamas kableliais, o kai kurie sakiniai sudaro net puslapi. Man, tiesa sakant, nelabai patiko, bet, manau, jis irgi gan simbolinis siuo atveju.. taip pat niekur neminimi vardai, veikejai apibudinami pagal tam tikras savo isorines ar vidines savybes, taip ir vadinami visa knyga… Trumpai tariant, man patiko, visai siulyciau paskaityti.

( Masako)