Herbjorg Wassmo “Laimės sūnus”

 Ją neišvengiamai vis norėdavosi lyginti su Dinos knyga. Ir jei pirmoji man kėlė absoliutų susižavėjimą, tai Benjamino istorija tokio įspūdžio tikrai nepadarė. Tai labai subjektyvu, bet man nepatiko nei aprašoma aplinka, nei pats herojus, nors galiausiai man visgi pavyko su juo susidraugauti. Jei nebūčiau skaičiusi pirmosios dalies, neabejoju, ši man būtų patikusi daug labiau. Taip norėjosi daugiau Dinos, viržių, druskos kvapo ir to skandinaviško tvirtumo, stiprybės, kurios taip trūko Benjaminui. Nepaisant visko, tikrai nesigailiu skaičiusi, norisi kuo greičiau įsigyti ir pradėti Karnos kraitį, kuri turbūt bus daug artimesnė pirmajai trilogijos daliai.

Žinoma, Wassmo ir išlieka Wassmo, tas pats santūrus, netgi sakyčiau atšiaurus rašymo stilius. Tik, mano nuomone, jai kur kas geriau sekėsi rašyti iš moters pozicijų, negu savo gyvenimo kelyje besiblaškančio jaunuolio.

                     ( Kiršė )

Herbjorg Wassmo ,,Toros” trilogija

Baigiau naktį skaityti Toros trilogiją. Su trečiosios knygos antrąją dalimi Wassmo mane nukautavo, taip susuko smegenis, kad nebėjo man atrišti galų kame reikalas, kas su ta vargšele Tora pasidarė: ar ji galutinai palūžo nuo gyvenimo išbandymų, ar visgi per tas keistas metaforas, asmenybės pasikeitimus kaip tik buvo išreikštas jos sustiprėjimas.

Bendrai, trilogija nepaprastai patiko, labai gaila, kad visgi baigiau ją skaityti. Kaip ir anksčiau sakiau, įspūdį tikrai palieka ir gana stiprų, manau Wassmo kitaip negali, už tai ją ir myliu. Tora tikrai prilygsta Dinos trilogijai, parašyta su ta pačia jėga ir įtaigumu, stiprybės atseikėta tiek Torai, tiek Dinai, tačiau gal visgi Dinai daugiau, jos asmenybė ir charakteris nepalyginamai stipresnis. Nežinau kodėl gavosi va toks lyginimas, tačiau man šios dvi trilogijos savotiškai panašios, tokios tipiškos Wassmiškos, nors ir skiriasi žinoma savo istorijomis, veikėjais, bet abiejose gyva ta su niekuo nesumaišoma Wassmiška dvasia. Tiesą pasakius, man norėjosi dar ir ketvirtos bei penktos dalies.Kadangi ta trečiosios knygos pabaiga tokia lyg ir baigta, lyg ir ne visai. Asmeniškai aš sau galvoje jau pasirašiau tęsinį.  Tikrai būčiau labai norėjusi paskaityti kaip ten Torai sekėsi toliau, būčiau labai norėjusi stebėti jos virtimą tikra, brandžia moterimi. Kirba dūšioj noras dar kartą perskaityti Dinos trilogiją, kol esu ant tos šviežios jausmų ir įspūdžių bangos.

                                ( Sielos Sparnai )