Tai knygos ‘Nuoširdžiai įtikėjęs’ tesinys. Jei pirmoji buvo visai nieko, vietomis net smagi skaityti, tai pastaroji buvo be galo nuobodi, melodramatiska ir perdeta. Tiek pradzia, tiek pabaiga be proto banali, dar knygos viduriuke buvo galima rasti siokios tokios intrigeles, bet tik tiek. Kam patinka lengvi. jausmingi romanai, patiks, nes sito visko knygoje per akis.
Istorija gana kasdieniska, pora laukiasi vaiko ir ruosiasi vestuvems, mokosi kartu sugyventi, pasitiketi vieni kitu ir suprasti. Bet praeitis vis pakisa koja. Na bet kaip visada i pabaiga viskas issaiskeja, taciau pabaiga nera jau tokia laiminga. Tiesiog, klasikinis sio rasytojo kurinys, nieko naujo.
Fatimaallaa
Jau seniai taip nebuvau sukrėsta knygos. Pati istorija sukėlė šitiek jausmų, prisiminimų, skausmo, sąžinės priekaištų, kaltės jausmo ir suvokimo, kad pasirinkau klaidingai. Dar ilgai kankinausi ir raudojau. Istorija palietė mane asmeniškai ir labai skausmingai. Pati žinau ką reiškia laukti, skaičiuoti dienas ir su kiekvienu telefono skambučiu kruptelėti ir skaityti kiekviena žinutę laikraštį ir internete apie karines operacijas. Tik liūdniausia, kad nebeturiu galimybės pasakyti atsiprašau. Pasirodo laukimas nėra toks baisus ir sunkus, kaip visiška nežinia.
Hmm…kadangi buvau mačiusi filmą,tai skaityt nebuvo labai įdomu. Ir,tiesą sakant,filmas man patiko labiau.
Knygos, knygos, knygos... 