Romain Gary “Aušros pažadas“

Autobiografinė autoriaus knyga. Romain’as kartu su motina iš Rusijos keliauja į Prancūziją – motinos svajonių šalį – ir laikinai apsigyvena tuo metu Lenkijai priklausančiame Vilniuje. Po kurio laiko jiems visgi pavyksta nuvykti į Prancūziją. Jiems tenka nemažai išgyventi – patirti ir patogų gyvenimą, ir nepriteklius.
Pabaiga sukrėtė, nors likus kokiems 20 psl. numaniau, kad ji bus tokia…
Skani knyga. Viskuo: žodžiais, mintimis, istorija, motinos meile sūnui, sunaus meile motinai, švelnia ironija, gražiu savo sielos ir gyvenimo atskleidimu. Galiu pasakyti, kad tai – įdomiausia autobiografija, kurią teko skaityti.

Tik man keista, kad lietuviai labai pabrėžia, jog Gary gyveno Vilniuje – juk tuo metu jis priklausė Lenkijai, todėl realiai rašytojas Lietuvoje nėra buvęs. Taip, jis gyveno Vilniuje, bet ne Lietuvoje. Apie Lietuvą knygoje net neužsimenama

                 ( sphinx )

Romain Gary ,,Toliau jūsų bilietas nebegalioja“

Perskaičiau ją greit, o pamąstymų liko visiems metams. Išjausta knyga. Manyčiau, ją skaitant reikia visai ne aukšto skaitytojo intelekto, o paprasčiausiai išgyvenimų, idant galėtum įsigilinti ir svarbiausia – suvokti teksto prasmę. Knyga apie brandaus vyro norus ir jausmus, baimes ir nelaimes, sulaukus taip vadinamosios vidutinio amžiaus krizės. Apie aistringą vyresnio vyro meilę žymiai jaunesniai merginai. Stipri meilės istorija. Pirmą kartą su tokia knygose susidūriau. Įsivaizduokite, kai brandus šešiasdešimtmetis įsimyli merginą, kuriai virš dvidešimt. Tai ne utopija, bet visgi man knygą skaitant šitas momentas buvo sunkiai suvokiamas. Nors pabaigoje, kai visi taškai buvo sudėlioti ant “i“, rodos, suvokiau viską, kas buvo tarp eilučių, nors antra vertus, mano suvokimo ribos prasidėjo ir baigėsi vien subjektyvia pasaulėžiūra, objektyviai šį romaną vertint sunkiau, taip kad pasilikau prie subjektyvios prizmės, per kurią perleidau knygą. Aistringa ir gera istorija. Be viso to, dar ir įdomi. Esu sužavėta ir kalbos stiliumi, ramus ir čiurlenantis tarsi koks upelis. Ši knyga man yra prakilnus meilės himnas, kurį, pasirodo, galima giedoti ir jaunam, ir senesniam. Svarbiausia giedoti iš visos širdies, sudėjus visą meilę, kuri randasi širdyje. Sukėlė man šis kūrinys melancholijos būseną, neslėpsiu.

             ( Biancca )

Romain Gary “Moters šviesa“

“Vienas mažiukas kinas, du mažiukai kinai, trys mažiukai kinai…“

Jeigu pasakyčiau, kad tai knyga apie skyrybas, vyro ir moters meilę, sunkumus ir t.t. Tai nuskambėtų labai banaliai ir neįdomiai. Tai kai kas daugiau. Apie besąlyginę meilę, atsidavimą kitam žmogui, apie santykius ir kančią. Knygoje nėra daug veiksmo, nėra didelių tragedijų, tik sielos, gilios sunkios sielos žaizdos. Apie tai kaip susitinka su pagyvenę žmonės ir tik tam, kad mylėdami vėl išsiskirtų. Knygoje plačiai aprašoma veikėjų patirtos ankstesnės meilės skauduliai, bandymas kurti naujus santykius, kuriuos jie tiesiog pavadino “savitarpio pagalba“ vienas kitam.

“Mylėti – nuotykis be žemėlapio ir be kompaso, kur paklaidina tik atsargumas“

Perskaičius dalį knygos nebeištvėriau, atsikėliau ir pasiėmiau pieštuką, nes tiek daug gražių citatų knygoje dar nebuvau radusi. Nors imk ir braukyk kas antrą eilutę. Knygoje puikiai išlaikytas Gary rašymo stilius, sakiniai, jų struktūra skamba kaip poezija tiesiog. Kai kurios vietos kaip per miglą rodės ar priminė žiemos vakarą, kai stebi pro langą krentančias snaiges. Užliūliuoja… Labai daug gražių citatų apie meilę, santykius, poros ryšį. Vienoje vietoje radau tokius artimus sau žodžius, kad rodos išsiplėšk tą lapą ir pasikabink virš lovos

“Mylėti – vienintelis turtas, kuris didėja, kai juo švaistais. Kuo daugiau duodi, tuo daugiau lieka tau…“

Ši knyga man kaip gerai subrandintas senas vynas. Toks išlaikytas ir stiprus. Stiprus viskuom: skoniu, spalva ir trenksmu į galvą, kai apsvaigsti. Negaliu nepacituoti vietos, kurią skaitydama juokiausi balsu. Viena kaip citata ji yra nuoga, “tarp eilučių“ bandyta pasakyti, kad vienas žmogus negali nieko nepdaryt

“Kai amerikiečių astronautai išsilaipino Menulyje, ten jie rado kinus. Pasipiktinę, juk kiekienas žino, kad kinai neturi tam būtinų technologinių priemonių, amerikiečiai pareikalauja jų pasiaiškinti. Kaip jūs čia atsidūrėte, kaip atsikapstėte iki Mėnulio prieš visus gamtos dėsnius? Tuomet vienas mažiuas kinas, dėdamas vieną kumštį ant kito ir taip vaizduodamas kopėčias, plačiai šypsodamasis paaiškino: “Vienas mažiukas kinas, du mažiukai kinai, trys mažiukai kinai..““

Jeigu reiktų lyginti visas tris mano skaitytas R. Gary knygas, tai šią siūlyčiau visoms gerbėjoms. Pažinčiai geriau rekomenduočiau pradėti nuo “Aušros pažadas“. O jeigu tiksliau, tai drąsiai rekomenduočiau mūsų temos “vyresnėlėms“, tiek Fati, Papūgėlei, katilinai, Pajautai, kažkaip nuojauta kužda, kad patiks. O mūsų “jaunėlėms“ manau, kad būtų nuobodu, per daug lyriška ir sentimentalu
Ilgai galvojau kiek skirti šiai knygai, dvejojau tarp 4 ir 5, bet galiausiai duodu stiprų 4. Pažiūrėjau, kad ir kitas jo dvi knygas taip pat įvertinai. nežinau, man jo knygų supratimas, “suvirškinimas“ ateina po kiek laiko. gal todėl ir patinka jis Būtinai skaitysiu likusias jo knygas.

(Dorifore)