Jodi Picoult “Susitarimas“

Sunku kalbėti apie knygas, kurios nelabai palietė ir nesukėlė jokio jausmų antplūdžio, todėl tiek ilgai niekaip negalėjau savęs priversti parašyti atsiliepimą. Lyg ir buvo viskas, ko aš paprastai tikiuosi iš Picoult ir kas man patinka jos knygose, bet šį kartą nei kokių gilesnių apmąstymų, nei kažkokios atjautos pagrindiniams veikėjams nesukėlė. Toks keistas jausmas, lyg ir skaudi tema, skaudūs įvykiai, sunkūs išgyvenimai, lyg ir įdomu skaityti, nu bet absoliučiai jokio atgarsio dūšioj nerasta.

Sielos Sparnai

Reklama

Jodi Picoult „Paprasta tiesa“

Vienintelis tikrai įdomus dalykas, dėl kurio norėjosi skaityti šią knygą – amišai ir jų gyvenimo, mąstymo ypatumai. O ta šalia išdygusi meilės istorija tarp advokatės ir psichoterapeuto man taip neskaniai skaitėsi, jau tokia šabloniška pigaus romano dvasia padvelkė, kad fui. Ir pagavau save galvojant, kad turbūt antrą kartą perskaičius Evans’o knygas, reakcija į jo knygose pateiktą meilę būtų tokia pati kaip ir šioj knygoj. Todėl nusprendžiau nežudyti savo meilės Evans’ui ir to pirminio jo istorijų sukelto įspūdžio, ir tikrai jo knygų antrą kartą neskaitysiu
Šiaip tos abi knygos nuo Picoult tikrai neatbaidė, skaitysiu ir kitas turimas jos knygas, nes pats rašymo stilius patinka, knygos skaitosi maloniai ir lengvai, tai pats tas, kai nesinori nieko ypatingai sudėtingo.

Sielos Sparnai

Jodi Picoult “Dešimtasis ratas“

Nieko aš per daug nesitikėjau, tad nieko labai stipriai ir nenustebino. Gan įdomu buvo stebėti vaiko ir tėvų santykius, jų bėdas ir patiko, kad buvo nemažai detektyvo. Bet nebuvo jokio wow, nes supratau, kas tas žudikas. Man turbūt labiausiai patiko tėtis ir jo komiksai, ir kaip jie susiję su juo ir jo gyvenimu. Taip pat vaizduojamas pragaras.
Gal visai ir nieko knyga, bet man “Tobulas paveikslas“ labiau patiko. Manau tai ne mano skonio knyga apie vaikų ir tėvų santykius.

Bet autorė labai nustebino savo žiniomis apie Dantę, jo kūrinį, pragarą.

Ebru

Jodi Picoult „Namų taisyklės“

Keletas pastebėjimų apie knygą:

1. Manau, kad netgi Picoult kontekste ši knyga nėra stipri. Lieku prie nuomonės, kad pačios stipriausios (man) jos kūryboje iš lietuviškai išverstų yra „19 minučių“ ir „Dešimtasis ratas“. Gi “Namų taisyklės“ pagal Picoult man labai vidutinė. Aišku, ta nuomonė yra subjektyvi.

2. Neišbaigta knygos pabaiga (kažkokia nei šiokia, nei tokia ji man pasirodė)

3. Per daug kartojasi informacija apie Aspergerio sindromą ( ypač teisminio proceso metu, nesivarginant galima visus požymius bei kliniką mintinai išmokti). Pabaigus skaityti lenda mintys, kad ar tik pasikartojimų pagalba nenorėta dirbtinai išpūsti romano apimties)

4. Jeigu didžioji dalis kitų Picoult romanų sugeda sužadinti skaitytojo emocijas, tai šitas bent mano adresu tuo nepasižymėjo. Įsijautusi nebuvau. Skaičiau labiau kaip pažintinę knygą apie sutrikimą. Dar buvo įdomu, kaip gi vistik baigsis detektyvinė linija (bet pasirodė, kad viskas paprasčiau nei paprasta – gan greit atspėjau, kas ir kaip ten įvyko).
Pati šią knygą nusprendžiau skaityti dėl mane sudominusios temos. Kadangi Picoult man jau gerai pažįstama, tai ir numaniau, kad specifinės informacijos apie Aspergerio sindromą knygoje tikrai netrūks. O taip ir buvo, manyčiau, kad pažintiniu aspektu apie šį sindromą knyga galbūt pakankamai vertinga .
Šiaip jau peršasi nuomonė, kad aš pati jau galbūt galutinai persisotinau Picoult kūryba. Kažin ar ateityje leidžiamas jos knygas beskaitysiu.

Ingėnas

Jodi Picoult ,,Kita širdis“

Na ,kadangi paklodziu rasyti nemoku tai trumpai butu tiek-knyga turi panasumu su filmu “Zalia mylia“,tik filmas man labai patiko,o va apie knyga to nepasakyciau
nesuzavejo manes,atsibodo skaityt visa istorija pasakoja penkiais balsais,nors to penkto pabaigoje vienas puslapis is visu penkiu,labiausiai patiko advokate,fainuole,su geru humoro jausmu Istorija tokia-klajojantis darbininkas nuzudo vienos moters vyra ir dukra,ivyksta teismas,nuteisia ji mirties bausme,gimusi kita,tos moters, dukrele sunkiai serga ir jai reikia sirdies,tai tas nusikaltelis labai nori atiduot savo,na ir visa knyga apie tai ir sukasi.Per daug man knygoje buvo Dievo ir religijos,per mazai intrigos,jau pradzioje itariau,kas ten istikruju ivyko.
Esu beveik tikra,kad megstancioms Picoult knyga patiks

                    ( Creed )

Jodi Picoult ,,Trapumas“

Vienam bloge perskaičiau, kad ši knyga – “Mano sesers globėjos“ klonas. Na, man pastarosios skaityti neteko, tad negaliu nei patvirtinti, nei paneigti.
Knyga apie mergaitę Vilou, sergančią trapių kaulų liga. Jos motina Šarlotė paduoda į teismą savo akušerę ginekologę ir geriausią draugę į teismą dėl neteisėto gimimo: jeigu ginekologė būtų anksti pastebėjusi, kad vaikui kažkas ne taip, Šarlotė būtų dariusi abortą. Tačiau pasirinkimo laisvės ji neturėjo. Tokia bylos esmė. Bet ar tikrai Šarlotė būtų atsikračius taip trokštamo vaiko? Jos vyras, vyresnioji duktė ir netgi Vilou pradeda tuo tikėti. Šeima pradeda irti. Tačiau artimiesiems Šarlotė tvirtina mylinti savo dukrą ir norinti gauti pinigų, kad galėtų aprūpinti Vilou, suteikti jai viską, ko reikia tokia liga sergančiam vaikui, nes jų pajamų tam neužtenka.
Asmeniškai mane privertė susimąstyti – kaip pati pasielgčiau, sužinojusi, kad turėsiu neįgalų vaiką… Ar galėčiau laikytis savo, net matydama, kad šeima byra?
Įdomu buvo sužinoti apie šią ligą, pamatyti, kaip su ja gyvena ir sergantysis, ir artimieji.
Patiks mėgstančioms šeimos dramas, skaudžias situacijas gvildenančias knygas.

                                                        ( sphinx )

 

Jodi Picoult “Kuprotojo banginio dainos“

Daug metų Džeinė Džons gyveno savo vyro Oliverio, garsaus okeanografo, šešėlyje – rūpinosi namais ir augino jųdviejų dukrą Rebeką. Tačiau kartą, kai Oliveris paskelbia, kad negalės kartu švęsti Rebekos penkiolikto gimtadienio, Džeinė nebesuvaldo ilgai slopinto nusivylimo ir tūžmingai užsipuola vyrą. Įsiutusi ant vyro ir išsigandusi savo pačios pykčio protrūkio, ji su dukra palieka namus ir išvažiuoja į kitą Amerikos pakrantę ieškoti prieglobsčio obelyne pas brolį. Oliveris, įgudęs sekti kuprotuosius banginius milžiniškuose vandenynuose, vejasi žmoną per visą žemyną. Ir pagaliau obelyne visi vėl susitinka…

Šioje kelionėje yrančios šeimos nariai gauna progą naujai įvertinti ir suvokti savo gyvenimą, giminystės ryšius, vienas kitą ir galbūt sulipdyti tai, kas buvo pradėję byrėti. Ar jiems pavyks pasinaudoti šia proga?

 Istorija, papasakota penkiais balsais, apie meilę, draugystę ir šeimą. Vyras, žmona ir vaikas kerta žemyną, ieškodami gyvenimo šeimoje prasmės.

Šis paveikus ir jaudinantis romanas rodo, kad nėra vienos tiesos ir kiekvienam ji vis kitokia, nes žmonės tuos pačius įvykius suvokia skirtingai.
Publishers Weekly

 

Originalas: “Songs of the Humpback Whale”, 1992
Puslapiai: 368
Leidimas: Alma littera, 2010
Kaina: ~40lt