Tahir Shah “Kalifo rūmai”

Porą naktų skaitymo iki 5 ryto ir knyga užbaigta. Istorija apie afganų kilmės rašytoją, su šeima persikėlusį į Maroką ir bandantis perprasti vietos kultūrą. Suvokti jų tikėjimą džinais, susitaikyti su nebaigtais darbininkų darbais, egzorcizmo seansais ir t.t. Skaitydama galvojau, kad aš tokios kantrybės neturėčiau. Vieną dieną po tavo namus laksto žiurkės, kitą neatsigini uodų ar savo darbininkų giminaičių. Man, kaip vienatvės megėjai, ten būtų pragaras, tarnai tau nurodinėja kaip gyventi, praradę namus atsikrausto su pusę giminės ir neaišku kuriam laikui, jokios ramybės, nervinies dėl kiekvieno menkniekio ir pan. Visos nelaimės bandomos suversti džinams, netgi jeigu netyčia sudaužei vazą. O jeigu sulaukė sunkvežimįio vairuotoją su tavo smėliu, tai žinok, kad gręsia skyrybos su žmona
Gaila, kad knyga buvo skolinta, nes pirmą kartą tikriausiai jutau, kad noriu tiek citatų pasibraukti. Tokių paprastai genialių perliukų atradau knygoje. Aišku nepraleidau pro akis ir tų vietų, kur buvo minimos knygos, ypač aprašymai kaip atkeliauja autoriaus knygų kolekcija ar lentynų gaminimas iš juodmedžio.

“- Jie liepė jums duoti visas knygas išversti į arabų kalbą oficialiai patvirtinam vertėjui.
– Bet tų knygų daugiau kaip dešimt tūkstančių, – tariau. – Kiekvienoje daugiau kaip du šimtai puslapių. – Paskaičiavau. – Mažiausiai du milijonai puslapių. ”

Norėjau prisiminti, kokią panašią knygą esu skaičiusi, bet negalėjau. Net neprisiminiau nei vienos knygos su kuria galėčiau šią palyginti. Manau, kad ši knyga tiks, kai esi pavargęs nuo “must read” knygų, bet nesinori ir chick lit skaityti. Tai puiki juoko dozė, linksma ir prikaustanti savo smagiom istorijom knyga.
Šioje knygoje yra viskas, ko reikia linksmam, lengvam “kelionių romanui”: smagūs kuriozai, nutikantys pagrindiniam veikėjui, kultūrų skirtumų ypatumai, šiek tiek liūdesio ir nervų pagadinimo bei sąlyginai laiminga pabaiga.
Skaitydama bandžiau įsivaizduoti kaip iš tikrųjų atrodo tie Kalifo rūmai, bet pamačius tikras nuotraukas, likau nustebinta, nes tai pranoko visus mano vaizdinius. Aš tik galiu pasvajoti apie tokią biblioteką…

(Dorifore)