Thomas Harris “Raudonasis drakonas”

Prieš imdamasi jos kiek dvejojau, nes ‘Avinėlių tylėjimas’ labai nuvylė. Vis galvojau, kad tai dėl to, kad esu mačiusi filmus ir ne kartą. Bet šį kartą knyga aplenkė filmą, nors scenarijus ir nenukrypo nuo įvykių sekos pasakojime.
O beto, prie malonaus skaitymo prisidėjo ir geras knygos vertimas, nebuvo jokių neaiškių vertinių ar iškreipimų.
Pats pasakojimas daugiau turintis paslapčių ir mistikos. Žudikas nėra paslaptis, bet vat kodėl jis taip daro ir kas jį skatina autorius bando atskleisti pasakojimais iš jo gyvenimo, jo kasdienybės, jo praeities atsiminimų. Bet vis tik iki galo nėra paaiškinta kodėl. Žinoma, galima viskuom kaltinti praeitį ir sunkią vaikystę, patyčias ir pažeminimus, bet nereiktų pamiršti tą žiaurumą ir norą skriausti ir viską niokoti slypinti kiekviename iš mūsų, kurį mes slopiname po dogmų ir įvairiausių taisyklių šydu. Bet protas kartais aptemsta, apsauga susilpnėja ir pasirodo tos tikrosios šmėklos.
Knyga iš daktaro Hanibalo Lekterio serijos. Maniajakas žudo ištisas šeimas, bet policija neturi nei vieno įkalčio ar teorijos kas tai daro ar bent kodėl tai daro, kaip pasirenka ir kam. Į tyrimą yra įtraukiamas ir detektyvas Greihamas, kurio dėką žiaurusi daktaras pakliuvo už grotų. Iki pat pabaigos tyrime nieko nepaaiškėja ir net neatsiranda koks “kabliukas”. Beja, pati pabaiga buvo labai netikėta. Jau maniau, kad viskas pasibaigs kaip visada, bet…
Knyga įtraukė, skaitėsi greitai ir lengvai, bet vis tik buvo man ir nuobodžių vietų, per daug smulkmeniškų ir manyčiau nelabai reikšmingų. Na bet tai nesugadino knygos. Patiko. Ir tikrai rekomenduočiau tokio žanro gerbėjams.

fatimaallaa

Thomas Harris ,,Avinėlių tylėjimas”

Pradėdama skaityti tikėjausi labai daug, deja gavau perpus mažiau. Knyga patiko, bet tuo pačiu kiek ir nuvylė. Pristatant šią knygą yra teigiama:

“Avinėlių tylėjimas neabejotinai yra vienas iš dešimties pačių garsiausių ir šiurpiausių visų laikų detektyvų.”

Deja… Drįstu pasipriešinti tam teiginiui. Tikrai labai geras detektyvas. Įtraukiantis, mistinis, apgauntis paslaptimi, baisios ir žiaurios žmogžudystės ir niekas negali surasti kaltojo, tačiau šiurpuliukų nesukėlė.

Žiūrint filmą daug geriau perteikiama įtampa ir baisumas.

Man visuomet patiko detektyvai apie serijinius žudikus, jei lyginti su praeitais metais skaityta Elise Title ‘Romeo’, tai ji žymiai geresnė, tačiau tikrai neprilygsta Kathy Reichs ‘Deja dead’ (jau mirusi). Nors vis tik neasisakysiu minties kada nors perskaityti ir kitas knygas apie Hanibalą Lekterį.

Tiesiog, likau apžavėta daktaro Hanibalo Lekterio. Toks racionalus, beproto protingas ir įžvalgus, elegantiškas, manieringas ir net tas jo žiaurumas ir negailestingumas kažkaip ne taip išryškėja.

Žudomos jaunos stambios merginos ir nuo jų kūnu nudiriama odą. Tačiau FTB niekaip negali išsiaiškinti kas tai daro, netgi negali sudaryti žudiko psichologinį portretą. Ir štai jaunąjai FTB akademijos studentei atsiranda proga įminti šią mįslę, tai yra jai pasiūloma kreiptis į žymųjį žmogžudį ir kanibalą daktarą Hanibalą Lekterį, kuris jau 8-i metai yra uždarytas labai saugomoje psichiatrijos ligoninėje. Tačiau norint, kad daktaras sutiktų bendradarbiauti ir sudarytų žudiko Bizono Bilo psichologinį portretą, jaunoji agentė turi žaisti su juo psichologinį žaidimą, kuriuo metu ji vėl grįžta į savo praeities košmarus ir bando juos suprasti ir įveikti.

Labai siūlyčiau, kas dar neskaitėt ir nematėt filmo (kas mažai tikėtina) pirmiau perskaityti knygą, o tik po to žiūrėti filmą, nes vis tik man filmas yra daug geresnis nei knyga.

Beja, skaitymui labai trukdė redaktoriaus ir korektoriaus praleistos klaidos.
Bet vis tik rekomenduoju gerų detektyvų megėjoms.

 
                                       ( Fatimaallaa )