Khaled Hosseini ,,Bėgantis paskui aitvarą“

Knyga įdomi, įtraukianti. Šiek tiek liūdna, pamokanti, tačiau mane kiek nuvylė. Manau, kad tikrai labai daug tikėjausi, bet daugiau nei pusė mano lūkesčių taip ir liko nepatenkinti. Manau dar didelis minusas, kad prieš ją perskaičiau jo ‘Tūkstantis saulių skaisčių’, nes šį knyga daug stipresnė už jo pirmąjį romaną.
Pasakojimas apie du draugus, du brolius, kuriuos išskiria melas, tiek tėvų, tiek vieno iš herojų. Bet labai didelė dalis veiksmo vyksta už Afganistano ribų. Negalima iki galo suprasti ir pamatyti šalies tragedijos. Tai vienos šeimos tragedija.
Kas dar neskaitėte šio autoriaus nei vienos knygos, siūlau pradėti nuo ‘Bėgantis paskui aitvarą’, o ne atvirkščiai kaip aš. Nes jo ‘Tūkstantis saulių skaisčių’ mano nuomone daug geresnė už pastarąją.
                                                                                                                                           ( fatimaallaa )

Khaled Hosseini ,,Tūkstantis saulių skaisčių“ (,,Thousand splendid suns“)

Pirmiausiai pradėsiu nuo šiokios tokios kritikos. Asmeniškai man, lietuviškosios versijos viršelis nepatinka, kažkaip jau ‘nuvalkiotas’, per dažnai tą patį panaudoja. O plius jei jau norėjo įdėti kažką panašaus, tai kad būtų tiksliau afganistano moteris dažniausiai nešioja burkas, o ne nikabus.

O šiaip knyga nuostabi. Labai liūdna ir graudi. Vietomis tiesiog žiauri. Sukėlė be galės jausmų. O vienas veikėjas sukeldavo tokio pykčio ir neapykantos protrūkius, kad tiesiog negalėdavau tęsti skaitymo. Turėdavau padėti knygą ir išeiti pakvėpuoti grynų oru. Jau nebepamenu kada buvo, kad knyga sukelti tokias stiprias emocijas.
Knyga apie dvi moteris, skirtingo amžiaus, skirtingų kartų, iš skirtingo socialinio sluoksnio, skirtingų vietovių ir mokymų. Rodos tarp jų visiškai nieko bendro. Tačiau joms kartu tenka išgyventi labai daug – tiek šeimoje, tiek dėl savo mylimos šalies likimo.
Pasakojimas apima praktiškai visą Afganistano istoriją. Pradedant nuo gerųjų laikų iki įžengiant Tarybų Sąjungos tankams, einant per komunistų okupaciją, Talibano viešpatavimą, žudymus, neramumus, sprogdinimus iki amerikiečių įsikišimo ir bandymo atstatyti šalį.
Tenka kasdien stebėti kaip aplinkui miršta tavo mylimi broliai, seserys, tėvai ir mylimieji, kentėti ir net gi savo namuose nesijausti saugioms, dėl tirono vyro.
Tiesiog, pasibaisėjau Talibano valdymu. Niekada negalvojau, kad įmanoma šitaip iškreipti ir perfrazuoti Korane parašytus žodžius, kad net neteikti moterims jokios medicininės pagalbos. Kad net cezarį darė be jokių anestetikų.

Vis tik kad ir kokie sunkūs ir sudėtingi laikai būtų aprašomi, tai istorija apie meilę. Apie visą galinčią meilę, kuri suteikia viltį ir tikėjimą ateitimi.
Labai rekomenduoju.

               ( fatimaallaa )