Iris Murdoch ,,Jūra, jūra…“

 Nuostabi knyga. Vienas malonumas buvo skaityti. Labai vaizdingi ir gražūs gamtos ir supančios aplinkos aprašymai. Labai jausminga, jautri, liūdna, o vietomis ir graudi istorija.

Kūrinyje sprendžiamos meilės ir mirties dilema. Labai išraiškingai ir aistringai atskleidžiamas pagrindinio veikėjo vidinis pasaulis, jo troškimai, silpnybės, jausmai ir aistros.

“Tačiau gyvenimas, skirtingai nuo meno, turi apmaudžią ypatybę – nors ir klupdamas, šlubčiodamas, jis eina į priekį, niekais paversdamas moralines nuostatas, keisdamas abejotinus sprendimus ir apskritai įrodydamas, jog neįmanoma gyventi dorai ir laimingai iki paskutinio atodūsio.“

Pagyvenęs aktorius ir režisierius pabėga iš tuštybių ir triukšmo pasaulio į namelį ant jūros kranto, kuris stovi kiek nuošaliau. Atšiaurioje ir nuošalioje vietoje jis tikisi užsidaryti nuo viso pasaulio ir ieškoti dvasinės erdvės. Tačiau sutikta mylimoji iš tolimos jaunystės, sujaukia visą vidinę dvasinę ramybę, pažadina savanaudiškus poreikius, norą viską susigrąžinti ir nenorą matyti kitaip. Tik susidūrimas su mirtis ir netektis sugeba atverti akis.

“Laikas lyg jūra atpainioja visus mazgus. Nuomonės apie žmones niekad nebūna galutinės, jos susiformuoja iš apibendrinimų, kurie tučtuojau suponuoja poreikį viską peržiūrėti iš naujo. Žmonių pažiūros yra ne kas kita, kaip tie palaidi galai ir migloti spėliojimai, kad ir ką mums tvirtintų menas, bandymas mus paguost.“

Labai rekomenduoju, kas vertina ir pasiilgo geros ir vertingos literatūros, nerekomenduoju – kam reikia veiksmo.

                               ( Fatimaallaa )