Alain de Botton “Apie meilę”

Patiko man ji, bet be “labai”, o gal ir tikėjausi kažko per daug ypatingo. Kas patiko – kad taip tiksliai, smulkiai ir labai teisingai aprašomi ir įvertinami skirtingi poros santykių etapai, prasklaidoma ta romantika, kurią dažnai mėgsta autoriai, rašantys panašiomis temomis. Nors iš kitos pusės, kažkiek nuvilia, kad viskas savotiškai taip paprasta ir buitiška. Norisi galvoti, kad didelė ir tikra meilė aukščiau visų šitų dalykų.
Kas užkliuvo – galbūt tai, kad rašoma tik iš vyro pozicijos. Man būtų labiau patikę sužinoti abiejų veikėjų mintis ir jausmus, nes dabar liko visai neaišku, koks buvo merginos požiūris, ar ir ji mąstė ir jautė panašiai. Šiuo atžvilgiu kita Bottono knyga “Romantinis sąjūdis”, kiek aš ją dabar prisimenu, atrodo pagerintas “Apie meilę” variantas. Bent jau man ji buvo įdomesnė, nors tiksliai ir negalėčiau pasakyti, kuo.
Ir dar – man knygoj daugiau buvo psichologijos, o ne filosofijos (nors tikėjausi atvirkščiai), bet vis tiek sužinojau kai ką naujo.

katilina