Markus Zusak “Knygų vagilė”

Romanas apie netektis ir atradimus, apie vaikystės džiaugsmus ir baimes, meilę ir draugystę, karo bei nacizmo baisumus ir pavojus, sugebėjimą išsaugoti žmogiškumą tam visai nepalankiomis sąlygomis, apie tai, kokią galią turi žodžiai- tiek pasakomi, tiek užrašyti.

Knygos tema- paprastų žmonių gyvenimas karo metais- visiškai ne nauja, tačiau iš kitų ši knyga išsiskiria rašymo stiliumi ir pasakojimo grožiu. Autorius puikiai moka žaisti žodžiais, jo tekstas lengvas, bet labai taiklus. Kalbėdamas visai paprastai (ir tuo pačiu labai gražiai), be jokių pagraudenimų ar pamokslavimų, jis sugeba sukelti pačius įvairiausius jausmus, pamilti knygos veikėjus ir kartu su jais viską išgyventi.

Daugiau lyg ir neturiu ką pridurti. Tikrai puiki knyga (kuri ir prajuokino, ir pravirkdė). Labai džiaugiuosi, kad teksto grožio nesugadino prastas vertimas, kaip kad dažnai atsitinka pas mus. Jei dėl ko nors ne visai pritarčiau, tai dėl knygos pasakotojo asmenybės- mirties. Kažkaip labai jau netikroviškai ji atrodė. Būčiau apsiėjusi ir be jos išsakytų minčių. O šiaip tai rekomenduoju.

katilina

3 Komentaras (+add yours?)

  1. nihilistė
    Sau 17, 2012 @ 14:08:40

    Nemėgstu knygų, kuriose sudominti bandoma tokiomis frazėmis, kaip šios knygos anotacijoje. Todėl tikrai neplanavau skaityti pačios knygos. Tačiau smalsumas visgi nugalėjo, todėl perskaičiau.
    Veiksmas vyksta 1939-1943 metais Vokietijoje. Mirtis, vaikštanti po pasaulį ir renkanti žmonių sielas, vieną dieną netyčia pamato mergaitę, knygų vagilę Lizelę, kurios gyvenimas ir yra pasakojamas šioje knygoje. Ji gyvena pas globėjus, mokosi skaityti ir kartu su draugu Rudžiu vagia knygas. Tačiau jos gyvenimas, kaip ir daugelio karo metu gyvenusių vaikų (ir ne tik) yra nelengvas…
    Nors skaitant knygą, buvo visai įdomu, bet padėjus ją į šalį, jau kitą dieną pasigedau šios knygos sukelto įspūdžio – jo tiesiog neliko. Gal ir įdomi istorija, pasakojimo būdas, tačiau perskaičius knygą liko tik chaotiškas įspūdis “kažko apie karą”. Man pritrūko gilumo. Autorius man pasirodė gan silpnas. Toks jausmas, kad nesvarbu kaip ir kas parašyta – svarbu, kad apie karą. Kažkaip neįtikino ir pasakotoja – Mirtis.

    Atsakyti

  2. caralaite
    Sau 26, 2012 @ 14:26:25

    Man taip gaila kad mes tokie silpni. Tokie jautrūs vargšeliai. Net knygas žmonės rašo lyg bijodami per daug mus sukrėsti. Kaip man gaila, kad dabar bestseleriu gali tapti tik tokia knyga apie karą. Joje pilna alegorijų – mirties, skausmo, jausmo, baimės, gyvenimo. Be galo įmantrus stilius, daugybė “rafinuotų” posūkių, blaškymasis laike, itin daug (smarkiai per daug!) gražių frazių – mano akyse visa tai iš knygos tik atėmė vertės, kurios ir taip nedaug.
    Matau kad ir pati netoli pralenksiu poną Zusak prastu atsiliepimo stilium, tai daug nesiplėsiu. Man ji pasirodė tokia holivudiška interpretacija apie tai kaip gyveno, skaudėjo ir kentėjo vokiečiai II pasaulinio karo metu.
    Tiesa, gal nuo to reikėjo pradėt, bet esu tvirtai įsitikinus kad knygos tikslinė auditorija – vidutinis / vyresnis mokyklinis amžius.

    Atsakyti

  3. olivija
    Kov 10, 2013 @ 19:51:36

    man labai patiko si knyga . skaiciau kokius keturis kartus. ant knygon nugareles rasoma kad tai bestseleris . taigi kada bus sekancios knygos?

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: