Hanns- Josef Ortheil “Lagūnos šviesoje”

18 a. pabaigos Venecija, turtingas grafas, valtyje rastas beveik miręs vaikinas, kuris neprisimena savo praeities, bet mėgsta vandenį ir pasirodo turintis dailininko, pralenkiančio savo laikmetį, gabumų, graži kaimynų duktė, susijusi su abiem vyrais, aistra žmogui ir aistra paveikslams bei tapymui- visa tai susipina šiame romane. Negalėčiau pasakyti, kad buvo ypač įdomu skaityti ar nekantravau sužinoti, kas bus toliau, tačiau knyga man patiko, labiausiai viskuo, kas susiję su tapyba, dailininko darbu- neprisimenu, ar esu skaičiusi ką nors panašaus apie tai, kaip galima žiūrėti į paveikslą ir ką ten pamatyti.

Komentarų: 1 (+add yours?)

  1. caralaite
    Gru 30, 2011 @ 15:54:15

    O man taip patiko ta knyga, taip gerai parašyta.
    Ją perskaičiusi, turiu naują labai mėgstamą dailininką. Panašiu metu skaičiau Sarah Dunant “Veneros gimimą” ir šitą knygą. Ortheil stilius nepalyginamai geresnis, grakštesnis.
    Labai patiko pati istorija. Nors realybėje Venecija buvo tik trumpas epizodas J. M. W. Turner’io gyvenime, ir visai ne toks dramatiškas kaip knygoje, vis patogiai “užmirštu” kad tai, kas aprašyta “Lagūnos šviesoje” – tik Ortheil fantazija.
    Londone Tate Britain žiūrėdama Turnerio paveikslus daug galvojau apie tai ką skaičiau šitoj knygoj – apie šviesą, dėmes ir drąsius potėpius, kurie smarkiai pralenkė savo laiką.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: