Kami Garcia, Margaret Stohl “Šešiolika mėnulių”

Taigi, kad jau baigiu pasiklysti tarp visų tų fentazy knygų – vampyrų, nemirtingųjų, vilkolakių, matančiųjų ir kalbančiųjų su dvasiomis, puolusių angelų ir t.t. Asmeniškai man visos šios knygos yra vienodo kirpimo ir labai panašios. Štampuojamos pagal šabloninį scenarijų ir vienodu principu – yra jis ir ji (vienas iš jų būtinai ne visiškai žmogus, t.y. žmogiškajame pavidale, bet kažkas kitas), tarp jų užsimezga meilė “iki grabo lentos”, būtinai yra blogis, su kuriuo jiems tenka kovoti, kad galėtų būti kartu. Ir visą tai baigiasi irgi vienodai – savotiškas happy end’as, bet su užuomina į sekančios knygos įvykius. Ir taip viskas tęsiasi be galo be krašto. Kartais taip skaitai n-ąją knygą ir galvoji “nu viešpatie, iki kokios begalybės visą tai įmanoma dar tęsti”. Lyg kokia “Santa Barbara”, kuri buvo rodoma metų metais, ir atsibosta, ir numesti nesinori. Vienu žodžiu, visuotinis pasaulinis virusas, nuo kurio atsiranda priklausomybė.
Ėmiausi šios knygos, nes mane visą laiką žavėjo magijos pasaulis, raganavimas ir užkeikimai. Tiesa, šioje knygoje daugiau tarpusavio santykių aiškinimosi, nei pačių burtų ir ritualų, bet negaliu sakyti, kad knyga nepatiko.

Veiksmas rutuliojasi mažame miestelyje Gatline, kuriame visi vieni kitus pažįsta, nuo nieko nepabėgsi ir nepasislėpsi, visi viską mato, kuriame atvykėliai ir prašalaičiai sutinkami su nepasitikėjimu, kuriame nėra jokių pramogų ir belieka tik palaipsniui mirti iš nuobodulio. Ir štai į šį miestelį atvyksta labai neįprasta ir ypatinga mergina Lina ir kartu su savimi ji atsiveža paslaptį, kuri apvers šio miestelio gyvenimą aukštyn kojom. Vėliau kaip paaiškėja, kad šis miestelis nėra jau toks eilinis, jame irgi slepiama labai didžiulė paslaptis. Ieškoti atsakymų į visus šiuos klausimus Linai padeda vietinis vaikinas Itanas, kuris iki jos pasirodymo apie vieną tik svajojo, kaip greičiau išvažiavus iš šio visų pamišto ir velnio pamesto užkampio. Vizijų pagalba po gabalėli pradeda aiškėti ta bauginanti paslaptis, kuri sukels visas gėrio ir blogio jėgas į mūšį dėl išlikimo.

Knyga skaitėsi labai lengvai, greitai ir labai smagiai. Siužetas įtraukė. Nelabai turiu prie ko prikibti šioje knygoje, nes joje ne per daugiausia išminties. Labai tinkama poilsiui ir atsipalaidavimui. Nors vis tik buvo vienas niuansas – pačioje, atrodytų, tragiškiausioje vietoje nebuvo nei graudu, nei liūdna, nei dar kažkaip. Knyga nesukėlė man jokių emocijų, nors buvo visai nebloga pramoga.

fatimaallaa

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: