Patricia Duncker “Haliucinuojantis Foucault“

Labai norėjau šitos knygos, net nežinodama, apie ką ji, vien tik dėl daugybės gerų apie ją skaitytų žodžių, tikėdamasi didelio intelektualinio malonumo, jei taip galima sakyti. Na ir ką- intelektualumo knygai tikrai netrūksta, parašyta ji irgi gerai, bet man vis tiek didelio įspūdžio nepadarė. Kaip “istorija apie šokiruojančią ir kerinčią meilę“ taip pat visai nesujaudino. Beprotybės ir jos ribų bei rašytojo paskirties tema, manau, yra ir geresnių knygų.

“Visi rašytojai vienaip ar kitaip bepročiai. … Nes mes netikime tikrovės stabilumu. Mes žinome, kad ji gali subyrėti į šukes kaip stiklo lakštas ar priekinis mašinos stiklas. Tačiau mes žinome ir tai, kad tikrovė gali būti sukurta, pertvarkyta, sukonstruota, perdaryta. Rašymas pats savaime yra smurto aktas prieš tikrovę“.

katilina

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: