Herta Muller “Šiandien būčiau geriau savęs nepažinusi“

Labai patiko. Po šitiek nenokių atsiliepimų apie jos pirmąją lietuviškai išleistą knygą (žadu ir ją skaityti artimiausiu metu), kiek bijojau net imtis jos. Bet nuo pirmųjų eilučių įtraukė.
Knyga parašyta vienu srautu, pasakojamuoju stiliumi, t.y. jokios tiesioginės kalbos. Pats siužetas šokinėja laike. Praeitis ir dabartis persipina į vieną pratisą atsiminimų srautą.
Sovietmetis. Didmiestis. Moteris važiuoja tramvajumi į tardymą, nes sumaniusi “nutekėti į Vakarus“ ir pabėgus nuo sovietinės priespaudos ir kontroliavimo, atsiduoti laimei ir gyvenimui be rūpesčių, ji į siuvamų kostiumų užpakalines kišenes įdėjo po lapelį su savo telefonu ir adresu. Važiuojant ji stebi aplinkinius, stebi miestą, o lyg pro miglą pradeda smelktis prisiminimai, svajonės ir laimės troškimas. Gražiai vaizduojamas moters psichologinis portretas, jos santykiai su aplinkiniais ir artimaisiais. Realistiškai piešiamas praeito amžiaus paskutinis dešimtmetis su savo papilkėjusiais ir niūriais pastatais, piktais ir viskuo nepatenkintais žmonėmis, tuščiomis ir bespalvėmis vitrinomis, pilkais ir vienodais drabužiais, be saiko geriančiais vyrais, tave stebinčiais ir įskundžiančiais kaimynais bei bendradarbiais, bukais ir nesibaigiančiais tardymais policijos nuovadoje…
Pilkas, vienodas gyvenimas su šykščiomis laimės kruopelytėmis.

Fatimaallaa

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: