Jodi Picoult “Dešimtasis ratas”

Nieko aš per daug nesitikėjau, tad nieko labai stipriai ir nenustebino. Gan įdomu buvo stebėti vaiko ir tėvų santykius, jų bėdas ir patiko, kad buvo nemažai detektyvo. Bet nebuvo jokio wow, nes supratau, kas tas žudikas. Man turbūt labiausiai patiko tėtis ir jo komiksai, ir kaip jie susiję su juo ir jo gyvenimu. Taip pat vaizduojamas pragaras.
Gal visai ir nieko knyga, bet man “Tobulas paveikslas” labiau patiko. Manau tai ne mano skonio knyga apie vaikų ir tėvų santykius.

Bet autorė labai nustebino savo žiniomis apie Dantę, jo kūrinį, pragarą.

Ebru

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: