Jodi Picoult „Namų taisyklės“

Keletas pastebėjimų apie knygą:

1. Manau, kad netgi Picoult kontekste ši knyga nėra stipri. Lieku prie nuomonės, kad pačios stipriausios (man) jos kūryboje iš lietuviškai išverstų yra „19 minučių“ ir „Dešimtasis ratas“. Gi “Namų taisyklės” pagal Picoult man labai vidutinė. Aišku, ta nuomonė yra subjektyvi.

2. Neišbaigta knygos pabaiga (kažkokia nei šiokia, nei tokia ji man pasirodė)

3. Per daug kartojasi informacija apie Aspergerio sindromą ( ypač teisminio proceso metu, nesivarginant galima visus požymius bei kliniką mintinai išmokti). Pabaigus skaityti lenda mintys, kad ar tik pasikartojimų pagalba nenorėta dirbtinai išpūsti romano apimties)

4. Jeigu didžioji dalis kitų Picoult romanų sugeda sužadinti skaitytojo emocijas, tai šitas bent mano adresu tuo nepasižymėjo. Įsijautusi nebuvau. Skaičiau labiau kaip pažintinę knygą apie sutrikimą. Dar buvo įdomu, kaip gi vistik baigsis detektyvinė linija (bet pasirodė, kad viskas paprasčiau nei paprasta – gan greit atspėjau, kas ir kaip ten įvyko).
Pati šią knygą nusprendžiau skaityti dėl mane sudominusios temos. Kadangi Picoult man jau gerai pažįstama, tai ir numaniau, kad specifinės informacijos apie Aspergerio sindromą knygoje tikrai netrūks. O taip ir buvo, manyčiau, kad pažintiniu aspektu apie šį sindromą knyga galbūt pakankamai vertinga .
Šiaip jau peršasi nuomonė, kad aš pati jau galbūt galutinai persisotinau Picoult kūryba. Kažin ar ateityje leidžiamas jos knygas beskaitysiu.

Ingėnas

Reklama

3 Komentaras (+add yours?)

  1. Finna
    Bir 24, 2011 @ 11:27:30

    Labai labai patiko. Dabar net sunku dar surasti žodžių pakomentuoti Mane labai kabino artima medicininė tematika, bet manau ir su ja nesusijusiems žmonėms būtų įdomu skaityti. Knygoj puikiai pavaizduota kaip kartais gyvenimas gali pasikeisti per akimirką, kokią reikšmę gyvenime turi atsitiktinumai, koks baisus dalykas yra nepagydoma, gyvenimą (ne tik sergančiojo) trikdanti liga

    Atsakyti

  2. Aiste
    Sau 25, 2012 @ 18:04:34

    O mane sukrete knyga..labai patiko kitas pasaulio suvokimas, kai is tikruju pasigilini kaip galima ta pati dalyka suvokti skirtingai, ir kiek pasaulyje nerasytu taisykliu, kurios atrodo mum iprastos, o is tikruju viskas susipyne..kazkiek artimas aspergeris su mazais vaikais, todel skaiciau su idomumu..detektyvine linija tikrai absoliuciai skurdi, bet cia ir buvo ne esme..esme kaip mokomes gyventi del kitu, kaip vaikas (nors ir jau 18m) didziuojasi kad pasistenge isreiksti meile…viskas pavaizduota per Aspergeri, bet is tikruju ten esame kiekvienas is musu..kaip mokomes isgyventi ir padeti isgyventi kitiems…
    Pabaiga ne pirmoj knygoj tokia staigi, bet manau kad toks jau stilius rsytojos – atspindet jausmus, o ne pacia istorija..

    Atsakyti

  3. Female
    Sau 31, 2012 @ 14:08:15

    Tiesiog puiki knyga. Lengvai skaitosi, sunku atsitraukti, sulindo kaip kokie sausainėliai. man po darbo norisi lengvų skaitinių, lengvai suprantamų (kad nereikėtų skaityti vieno sakinio tris kartus norint pagauti kas buvo norima pasakyti). Nerekomenduoju skaityti šios autorės knygų viena po kitos, nes knygų rašymo principas panašus. Prieš keletą metų buvau labai stipriai užsikabinusi, bet po ketvirtos knygos jaučiausi persivalgiusi ir nusivylusi. Ši knyga po dviejų metų Picoult skaitymo pertraukos buvo iš naujo malonus atradimas

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: