Isabel Allende “Paula“

Tikrai nesitikėjau, kad man ji taip patiks. Įsivaizdavau keturis šimtus puslapių pagraudenimų, tačiau nieko panašaus nebuvo. Na gerai, buvo liūdnų vietų, ypač rašytojai kalbant apie savo dukterį Paulą, ilgus mėnesius gulinčią komoje, arba karinį Čilės perversmą ir visokias baisybes po jo, bet didžioji knygos dalis- daug daug istorijų iš pačios autorės ir jos giminės gyvenimo, visa krūva pačių keisčiausių personažų, neįtikėtinų nutikimų ir susitikimų. Kai toks įspūdingas gyvenimas, rodos, nereikia net kurti pramanytų dalykų. Nors Allende to daryti beveik ir nereikėjo. Visos jos knygos (bent jau parašytos iki “Paulos“) remiasi pamatytomis, išgyventomis ar bent jau išgirstomis istorijomis, daug pažįstamų žmonių į jas “sutalpinta“. Žodžiu, labai įdomi, šilta ir atvira knyga. Ir liūdna, ir juokinga, bet pakankamai optimistiška.

Katilina

Reklama

Komentarų: 1 (+add yours?)

  1. sphinx
    Geg 27, 2011 @ 14:21:09

    Autorės dukra Paula dėl ligos atsiduria komos būsenoj. Motina, bėgdama nuo sielvarto ir baimės dėl dukters gyvybės, rašo jai laišką, kur pasakoja savo, savo tėvų bei pačios Paulos gyvenimą. Knyga švelni, jautri, pilna vilties, laimės, skausmo ir… susitaikymo. Tikrai įdomu buvo skaityti apie autorės gyvenimą. Patiko.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: