Isabel Allende “Apie meilę ir šešėlius”

Turiu prisipažinti, kad iš pradžių knyga nelabai patiko. Skaičiau įvairias įvairių žmonių istorijas ir galvojau- istorijos įdomios, gerai papasakotos, bet kas iš to? Tačiau persiritus į antrą pusę, knyga visiškai įtraukė ir nebepaleido iki pat pabaigos.

Jos veiksmas vyksta neįvardintoj Lotynų Amerikos šaly karinės diktatūros metais, kur laisvė ir teisingumas- seniai pamiršti dalykai, o valdžiai užkliuvę žmonės masiškai suiminėjami ir taip pat masiškai pradingsta be žinios. Į vienos tokios pradingėlės, penkiolikametės mergaitės paieškas įsitraukia du jauni romano herojai- žurnalistė ir fotografas, ir tai visiškai pakeičia jų abiejų gyvenimus.

Žinoma, meilei knygoje taip pat skiriama pakankamai vietos, bet joje pilna ir kitų dalykų- beveik kiekvienas pasirodęs veikėjas (net ir nelabai svarbus) ar bent jo šeima turi savo nepakartojamą istoriją, tų istorijų pilna knyga, vos ne iš kiekvienos jų dar būtų galima parašyti atskirą kūrinį. Allende- tikra istorijų pasakojimo meistrė, rašo lengvai ir įdomiai, ne per daug sentimentaliai, bet užtektinai, kad paliestų skaitytojų širdis.

Mano manymu, panašios knygos ir filmai labai reikalingi. Kad žmonės nepamirštų baisių, kartais protu nesuvokiamų įvykių, kad suprastų tokių režimų baisumą ir būtinybę jiems priešintis. Tikrai gera knyga, nors vietomis ir pakankamai šiurpi.

katilina

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: