Oskar Wilde “Doriano Grėjaus portretas“

Kaip nekeista, ji man patiko. Rašau “kaip nekeista“ todėl, kad paskutiniu metu turėjau didelių bėdų su klasikos skaitymu. Ir Stendalio “Parmos vienuolynas“ ir Balzako “Kurtizanių spindesys ir skurdas“ deja tapo mano nuograužomis ir mano gėda. neturėjau kantrybės jų perskaityti, tos dvi knygos visiškai manęs nesudomino. Ir net kompleksą beveik įvarė, kad taip su klasika klumpu.

O va Vaildo knyga pasirodė jau visiškai kitokia. Labai grakšti kalba, tarsi plaukiantis tekstas, skaitėsi lengvai ir greitai. Aišku, vietomis man, kaip atpratusiai nuo anglų klasikos lėtumo ir smulkmeniškumo, norėjosi kiek mažiau filosofavimų. Bet visumoje knyga patiko. Daug joje gilių minčių, na tikrai ne su visomis sutinku, bet paskaityti visgi buvo verta. Pavertė pamąstyti apie tuštybę ir nuopolius. Ir pats istorijos siužetas labai užsifiksavo. Įtariu, kad dar ilgai ilgai jį prisiminsiu. Iki penketuko mano vertinimo sistemoje dar šiek tiek pritrūko, tačiau parašiau labai stiprų ketvertą.
Žodžiu šią knygą galėčiau rekomenduoti visoms. O klasikos mėgėjoms tai manau ją tiesiog būtina perskaityti.

                           ( Ingėnas )

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: