Savotiška knyga. Iš tų, kurių nei pavadinimas, nei viršelis nei kiek neatitinka turinio. Visiškai nežinai, ko gali tikėtis. Sudomino anotacija: karo pabaiga, karo ligoninės psichikos ligų skyrius prieš pat demobilizaciją. Su ligoniais likusi viena sesuo Lengtri. Ir pagaliau vienu ar kitu keliu į skyrių patekę ligoniai: šeši pačių įvairiausių likimų kariai.
Knygą tiesiog norėčiau pagirti, ji mane paprasčiausiai nustebino. Gal todėl, kad nesu skaičiusi kitų, naujesnių McCullough knygų. Sunku net suvokti, koks šis romanas, gal meilės, bet taip giliai pavaizduoti visi veikėjai, jų būsenos. Dar nustebino ir įvykiai, kuriuos sunkiai būčiau susiejusi su knygos pavadinimu. Nors pati romano tema sena kaip pasaulis.
Kurią kepurę dėvėti: meilės ar pareigos? – klausė ji pati savęs, sunkiau nei bet kada lipdama laiptais į verandą šalia savo kabineto. (psl. 233).
( Skaitanti )
Knygos, knygos, knygos... 