Valdas Papievis “Eiti“

Pirmas dalykas, kurį galiu pasakyti- skaitant mane neigiamai veikė faktas, kad “Eiti“ pripažinta kūrybiškiausia praeitų metų lietuvių knyga, t.y. ėmiau ją jau su šiokia tokia išankstine nuostata, kas man paprastai nelabai patinka. Nesiimu spręsti, kiek joje kūrybiškumo, bet iš knygos tikėjausi truputį daugiau.

Jei trumpai apie siužetą- Paryžiuje gyvenantis lietuvis kuriam laikui atvyksta į karščiu alsuojantį, sausros kamuojamą Provansą; gal bėgdamas nuo pasibaigusių santykių, gal nuo savo gyvenimo. Čia jis bendrauja (labai minimaliai) su vietiniais ir daug daug vaikšto, aplankydamas visus kuo nors garsius aplinkinius miestelius.

Deja, ko nors panašaus į “Metus Provanse“ neverta tikėtis. Knyga pilna melancholijos ir liūdesio, tam tikro abejingumo, neišsipildžiusių svajonių ir abejonių dėl ateities. Tą ypač pabrėžia savotiškas rašymo stilius, su daug nutylėjimų ir pamąstymų. Gražus, bet vietomis (bent jau man) net truputį nuobodus.

Įsivaizduoju, kad romanas turėtų patikti toms, kas mėgsta lėtas ir ramias knygas be jokių ypatingų įvykių, kur labiau akcentuojamas ne veiksmas, bet nuotaika.

Viena man patikusi citata:
“Kad gyvenom laimingus laikus, mes suprantam tik jiems pasibaigus“.

                                 ( katilina )

Reklama

2 Komentaras (+add yours?)

  1. Skaitanti
    Bal 11, 2011 @ 15:16:17

    Liūdna situacija, nemėgstu lietuvių literatūros moderno. Dar tokio su apdovanojimais, būčiau net neskaičius, bet kad bibliotekoje antrą mėnesį labai gailiai į mane žiūrėjo, teko paimti. Perskaičiau, ir ką aš žinau, apie knygą net nėra ką papasakoti. Taip – ji kūrybingai parašyta. Prisirašiau daug gražių ir kūrybingų citatų. Bet man, kaip paprastai skaitytojai tas kūrybiškumas yra niekas, jei jis yra be įtikinamumo, įdomumo, siužeto. O knyga kaip tik manęs ir neįtikino. Ne tai, kad nepatiko, bet neįtikino. Ir iliustracijos nepatiko. Nežinau, kam galėčiau ją rekomenduoti.

    Atsakyti

  2. Biancca
    Lie 04, 2011 @ 18:14:31

    Iškart sakau, kad tai – mano sielos knyga. Tikriausiai šis laikotarpis buvo kaip niekad tinkamas “Eiti“. Epitetų šiai knygai galima pridėti daug. Vieni iš tinkamiausių – muzikali, poetiška, užburianti (paprastumu!). Man ji buvo knyga-balzamas, suteikiantis katarsį. Ėjimas romane kodinis motyvas – tai ėjimas per nuoskaudas, vienatvę, tylą, kartais virstančia vidaus tuštuma, o galiausiai tai žmogaus-stebėtojo ėjimas per gyvenimą. Rašytojas Papievis čia kaip virtuozas: improvizuoja nujautimais, vaizdais, pralekiančiais pro pagr. veikėjo akis. Sunku ir nusakyti, kiek daug vaizdiniai gali knygoje. Regis, autorius dailininkas, kurio paletėje – nemažai spalvų. Ir ne tik paletė! Dailininkas, dailininkas! Jei meistriška ranka prisiliečia prie teptuko, gimsta kažkas spalviškai tobulo, labai gražaus. Čia gimė “Eiti“.
    Pagrindinis veikėjas ir yra ėjimas. Todėl jei knygą reiktų apibūdint vienu vieninteliu žodžiu, jį surasti sunku nebūtų – ėjimas. Ir šitas ėjimas, pasirodo, gali visiškai nuginkluoti kai kurių skaitytojų širdis. Aš nuginkluota ir numetusi ginklus, kai liko tik kojos, ėjimas… kartais jis virsta bėgimu, bet bėgant tu nepabėgsi nuo savęs, greičiau iššvaistysi sieloieškos imperatyvą, todėl vėliau ar anksčiau vėl ėjimas, beje, skambant “In the mood for love“. Šitaip ir eini, negana to, norėdamas išrėkt kitam, kad reikia EITI!

    Aš absoliučiai sužavėta ir drąsiai galiu pasakyti, kad geresnės lietuvio autoriaus knygos skaičiusi iki šiol nebuvau.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: