Elias Canetti “Išgelbėtas liežuvis: vienos vaikystės istorija”

Būtent ši knyga man sukėlė gana prieštaringus jausmus. Tai – autobiografinis romanas, pasakojantis apie rašytojo vaikystę, jo santykius su motina, mirus tėvui (beje, būtent tuo man ši knyga priminė R. Gary „Aušros pažadą“. Tiesa, čia tie santykiai kiek kitokie.), apie jo asmenybės augimą, didžiulį susidomėjimą knygomis ir jų poveikį jo kūrybai. Tačiau nors knyga tikrai įdomi, man ji lėtokai skaitėsi. Veiksmo čia – nedaug, daugiau pamąstymų, jausmų, motinos ir sūnaus diskusijų (nors man tokios knygos patinka). Įdomu tai, kad autorius gana detaliai aprašo vaikystės įvykius ir juos sukėlusius jausmus (aš savo vaikystės nelabai ir bepamenu). Bet ir būtent dėl to knyga pasirodė kiek per daug ištęsta. Na, bet tai – tik mano nuomonė. Tiesa, pagalvojau, kad tokioj inetelektualioj aplinkoj turėjo užaugti nepaprastai įdomus žmogus. Kažin, ar kada pasirodys antroji trilogijos dalis?..

                 ( sphinx )

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: