Karin Alvtegen “Dingusi“

Šiaip neturiu labai ką ir pasakyt apie ją, mažiausiai patiko iš trijų skaitytų Alvtegen knygų ( o skaičiau jau “Šešėlis“, “Kaltė“ ir Dingusi“). Buvo labai trumpas momentas kai labiau susimąsčiau apie benamius, kas jie per žmonės, iš kur kilę ir kokių likimo vingių atvesti į tą būseną. Tačiau daugiau viskas, niekas neužvedė apmąstymų varikliuko. Neįtikino ir penkiolikmečio super duper drąsa ir ryžtas padėti visiškai nepažįstamai benamei moteriai, trenktis su ja nežinia kur ir iš viso vėl tas principas, kad jau jeigu policija neieško tikrojo žudiko, tai davai pabūkim mes patys broliais kiškiais drąsuoliais ir suraskim tą negerą dėdę patys. Ir atomazga kažkokia nei šiokia, nei tokia. Viskas per greitai, per lengvai ir per gražiai išsirutuliojo. Žodžiu, kol kas ši Alvtegen knyga stovi paskutinėje vietoje.

                                           ( Sielos Sparnai )

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: