Donna Woolfolk Cross “Popiežė Joana”

 

Veiksmas vyksta 9 amžiuje, kai bažnyčia turėjo nevaržomą valdžią. Tuo metu krikščioniškos tiesos buvo ginamos krauju, aukščiausios bažnyčios pareigybės buvo pardavinėjamos, o moterys gyveno labai sunkų gyvenimą. Tai tarsi moterų nekentimo amžius.

“Ar žinai, kad esi Ieva?…Tu – šėtono vartai, <…> Buvo tikima, kad menstruacijų kraujas sugadina vyną, užtraukia nederlių, bukina plieno ašmenis, rūdimis aptraukia geležį ir apkrečia šuns įkandimą nepagydomais nuodais. Su moterimis (išskyrus kelias išimtis) buvo elgiamasi kaip su žemesniais padarais, <…>.”

Tuo vargingu metu gimė Joana, šiandien ji būtų tarsi šeimos pasididžiavimas, vaikas, kurį mes vadiname “kodėlčiuku”, kuriam viskas idomu, tačiau ne tuomet. Jos tėvas vietinis kanauninkas. Labai tikintis žmogus. Jam mergaitės gimimas tarsi Dievo bausmė, o jos nesuprantamas noras mokytis – šėtono apsėdimas. Valdoma savo troškimų Joana pabėga iš namų, apsimeta vyru ir susiduria su daugybe kliūčių. Jos gyvenimas nelengvas, tačiau ji pasiekia visko, net to, apie ką nebuvo svajojusi.Tai knyga apie drąsią moterį, kuriai svetimi Viduramžių prietarai ir nemokšiškumas. Ji labiau tiki proto galia, nei maldomis. Ji kovoja užuot laukusi Dievo pagalbos. Už savo siekius ji ištrinama iš istorijos.

Ar popiežė Joana egzistavo belieka spręsti jums. Vieni mano, jog tai legenda, kiti, jog tikras istorinis įvykis. Katalikų bažnyčia neigia Joanos popiežystę.

Tai viena tų knygų, kurios labai įtraukia ir greitai turime užversti paskutinį puslapį. Matyt iš šios knygos tikėjausi per daug, skaičiau daug gerų atsiliepimų. Knyga patiko, tačiau nepaliko neišdildomo įspūdžio. Manęs tiesiog neįtikino siužetas, herojai pernelyg sekėsi, ji dešimtis kartu atsitiktinumo dėka patenka į pačią palankiausia jai situacija. Knygoje taip pat yra logikos klaidų, kai kurie veiksmai atliekami pernelyg greitai, o kai kurie gebėjimai tiesiog mistiniai.

Jei vertinčiau knygą tik, kaip pramogą, atsipalaidavimo priemonę, tai neabejotinai duočiau 10 iš 10. Tačiau tie keli trūkumai neleidžia man duoti maksimalaus įvertinimo, taigi 9 iš 10 .

                              ( Argija )

Advertisements

2 Komentaras (+add yours?)

  1. Masako
    Kov 26, 2011 @ 16:54:45

    Nors ne be trukumu, bet visai neblogas lengvai skaitomas romanas apie stipria 9 a. moteri; kurinys, laisvai interpretuojantis kai kuriuos istorinius faktus ar tik spejimus; su buitinem ir pikantiskom anu laiku detalem.

    Atsakyti

  2. Skaitanti
    Bir 08, 2011 @ 09:55:42

    Labai ilgai teko jos laukti bibliotekoje, tai tikrai galvojau, kas čia per šedevras bus, jau buvau prisiskaičius pačių geriausių vertinimų. Vos nenusipirkau per kažkurį išpardavimą, bet gerai, kad nenusipirkau, nes eilinį sykį, ne tai, kad nusivyliau, bet, ai, pati paprasčiausia knyga. Stebina mane žmonės, kurie iš nieko sukuria produktą. Tiksliau, jais žaviuosi, visada patiko marketingas. Vis dėlto knygos nenurašau, man patinka istorija, patiko aprašomi laikai, nors ir neperskaičiau nieko stebuklingai naujo (moteris – nieko verta, tik prie puodų ir pan.), patiko ir pati popiežės legenda. Knygą nepaprastai lengva skaityti, siužetas tikrai įtraukiantis, nors mane šiek tiek nuvylė, kad pačio popiežės vadovavimo – vos keli skyriai.
    Taigi, man ši knyga labai priminė Falcones „Jūros katedrą“, labai panašaus lygio. Ir labai tiko per tokius karščius, kaip labai tingisi ką nors rimčiau skaityti…
    Beje, pažiūrėjau ir filmą, norėjosi pamatyti vaizdus. Bet knyga, be abejonės, patiko labiau.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: