Haruki Murakami “Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės”

Hadžime, pagrindinis knygos herojus, vaikystėje draugavęs su mergaite Šimamoto, vienintele jam artima siela, niekaip nesugeba jos pamiršti, nors nesimatė nuo dvylikos metų. Jam jau virš trisdešimt, yra vedęs ir turi dvi dukreles, kai Šimamoto netikėtai vėl pasirodo jo gyvenime. Nutrūkusi draugystė atnaujinama, ir Hadžime tenka rinktis- šeimą arba senąją meilę.

Patiko man ši knyga, gana artimas pasirodė pagrindinio veikėjo požiūris į gyvenimą ir pastangas išlikti savimi, noras susigrąžinti laikus, kai “kiekvienas klausomos muzikos garsas, kiekviena skaitomos knygos eilutė įsismelkdavo į kūną”. Autoriaus pasakojimo stilius visai paprastas, bet gražus ir subtilus. Vienoj romano vietoj Šimamoto taip apibūdina Hadžime sukurtą kokteilį- “labai subtilus skonis. Nei saldus, nei kartus. Atrodo, paprastas ir aiškus skonis, bet kažkuo ypatingas”. Aš tokius žodžius pritaikyčiau Murakami rašymo stiliui.

Knyga, kurią skaitydama panorau pasileisti muzikos albumą ir klausytis, klausytis, klausytis.

                   ( Katilina )

Advertisements

Komentarų: 1 (+add yours?)

  1. Gražina
    Spa 03, 2013 @ 12:09:27

    labai norėčiau perskaityti šią knygą. Murakami kūryba mani žavi ne pačiu turiniu,bet labai įdomiu,subtiliu minčių išsakymu,arba stiliumi.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: