Lucía Etxebarría „Beatričė ir dangiškieji kūnai“

Antroji perskaityta šios rašytojos knyga ir vėl labai labai patikusi.

Patariu perskaityti ir kitą šios autorės knygą „Meilė, smalsumas…“, kolkas nesusigulėjusios mintys normaliai ir negaliu išskirti, kuri labiau patiko. Abi kažkuo artimos, bet ir kažkuo kitokios.

Vėl istorija apie tris moteris – lesbietę Ketę, vyrų vartotoją ir širdžių ėdikę Moniką ir Bėją, įsitikinusią, kad meilė neturi lyties. Atveriami trys laikotarpiai vienos moters gyvenime: vaikystė, paauglystė ir jaunystė. Beatričė galėtų būti Saule, visgi tai knyga apie ją, ji yra visų įvykių centre. Tačiau ji nežiba. Visą jos gyvenimą dengia rūkas. Viskas, kas vyksta, yra apie ją, bet ir tarytum šalia jos. Tarsi lyginami ir du miestai – tamsus Edinburgas ir šviesus Madridas. Madride ir Edinburge šokama pagal tą pačią muziką, svaigstama nuo tų pačių narkotikų, trokštant to paties: sekso, meilės, priežasčių išgyventi dar vieną naktį.

                                   ( Aistuliaa )

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: