Herbjorg Wassmo “Laimės sūnus”

 Ją neišvengiamai vis norėdavosi lyginti su Dinos knyga. Ir jei pirmoji man kėlė absoliutų susižavėjimą, tai Benjamino istorija tokio įspūdžio tikrai nepadarė. Tai labai subjektyvu, bet man nepatiko nei aprašoma aplinka, nei pats herojus, nors galiausiai man visgi pavyko su juo susidraugauti. Jei nebūčiau skaičiusi pirmosios dalies, neabejoju, ši man būtų patikusi daug labiau. Taip norėjosi daugiau Dinos, viržių, druskos kvapo ir to skandinaviško tvirtumo, stiprybės, kurios taip trūko Benjaminui. Nepaisant visko, tikrai nesigailiu skaičiusi, norisi kuo greičiau įsigyti ir pradėti Karnos kraitį, kuri turbūt bus daug artimesnė pirmajai trilogijos daliai.

Žinoma, Wassmo ir išlieka Wassmo, tas pats santūrus, netgi sakyčiau atšiaurus rašymo stilius. Tik, mano nuomone, jai kur kas geriau sekėsi rašyti iš moters pozicijų, negu savo gyvenimo kelyje besiblaškančio jaunuolio.

                     ( Kiršė )

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: