,,Bliuzas Ričardui Gaveliui”

Sudarė: Antanas A. Jonynas, Nijolė Gavelienė, Almantas Samalavičius.

Knyga, skirta 2002 metais mirusiam rašytojui. Sudaryta iš kitų žmonių (daugiausia garsių) atsiminimų apie jį, taip pat keletos laiškų vienam draugui, Gavelio esė rinkinėlio ir jo kūrinių analizės. Toks visiškas mišinys, galbūt todėl ir pavadintas bliuzu. Man labiausiai patiko atsiminimai ir esė (ypač todėl, kad daugumai rašytojo minčių pati visiškai pritariau).
Iš tikrųjų sunku man ką nors pasakyti. Skaitant buvo kilę daugybę minčių. Žavėjausi šiuo rašytoju bei jo nenoru paklusti tuometinei sistemai ir rašiusiam kūrinius, skirtus “tik stalčiui” (su viltimi, kad jie sulauks laisvos Lietuvos laikų), taip pat jo protu bei apsiskaitymu ir man labai suprantamomis bei priimtinomis jo charakterio savybėmis. Ir tuo pačiu buvo gaila, kad tik nedaug kas suprato ir tinkamai įvertino jo kūrinius (tiek tarybiniais metais, tiek dabar).
Tiesa, nelabai patiko, kad skyrius apie Gavelio kūrybos analizę buvo skirtas daugiausia “Vilniaus pokeriui”- jo garsiausiam romanui (kuris, kaip supratau, dar ir rekordinis- parduota daugiausia knygos egzempliorių per visą lietuvių kūrinių istoriją (šiandien toks skaičius yra absoliučiai nepasiekiamas)). Pvz. aš būčiau norėjusi paskaityti daugiau ir apie ‘Vilniaus džiazą”, kuris man netgi labiau patiko. (Tiesa, “Vilniaus pokerį” irgi užsimaniau perskaityti dar kartą, nes kai kurie pirmąkart nesuprasti dalykai čia pasirodė visai “kitoj šviesoj”).

Pabaigai keletas paties Gavelio minčių:

Mus dešimtmečiais tvarkė diletantai, valdymo diletantai. Valdymo menas- sudėtingas dalykas, jo būtina mokytis metų metus, reikia labai stengtis, kad perprastum jo paslaptis. Tai sudėtinga profesija. Deramai joje reikštis gali vien tikri profesionalai. Deja, mus valdė daugiausia diletantai, neišmanantys nei valdomų žmonių poreikių, nei valdymo meno dėsnių. (Parašyta 1989 m., bet kaip tinka šiandienai).

Asmenybės suverenitetą turime ne tik gerbti. Turime jį visur įrašyti kaip pirmąjį punktą, nes jis yra visa ko pagrindas. Žmogus niekad neišaugs laisvas, jei kasdien nematys, kad kiekviena asmeninė nuomonė yra toleruojama, kad sakyti originalias, nepritampančias prie daugumos mintis yra garbinga, o ne pavojinga.

                                        ( Katilina )

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: