Yasmina Khadra ,,Kabulo kregždės”

Labai norejau sios knygos.. si knyga apie musulmonu pasauli.. apie ziauria kasdienybe, moteru beteisiskuma.. vyru ir moteru santykius.. is tikro skaiciau ir nesupratau ar man idomu ar ne.. bet pabaiga suryjau per kelias minutes.. is tikro nesitikejau tokios pabaigos neisivaizduoju, kodel as galvojau, kad si knyga bus apie kazkokia moteru organizacija musulmonu kraste turejau tokia nuomone susidarius.. bet toli grazu knyga ne apie tai.. vertinciau sia knyga per viduriuka.. kadangi turiu su kuo palygint, tai galiu pasakyt, kad man asmeniskai is tokiu temu butent knygu, tai didelio ispudzio sioji nepaliko.

                          ( amber123 )

Komentarų: 1 (+add yours?)

  1. Fatimaallaa
    Rgs 27, 2011 @ 13:36:38

    iurpu… Keistas jausmas apimdavo skaitant šią knygą. Aprašomi vaizdai tokie tikroviški, kad net kraupu. Perskaičius įvadą dar pagalvojau, kad rašytojas tikrai turėtų būti kažkaip susijęs su Afganistanu. Deja, apsirikau, jis iš Alžyro, nors gal ilgametė karininko karjera leido pamatyti ir išgyventi ne vieną šiurpų vaizdą. Manau karas ir destrukcija jam tikrai ne svetimi. Autorius įtikinamai ir vaizdžiai aprašo bombų ir kulkų suniokoto, salės išdeginto miesto vaizdus. Taip pat labai tiksliai atkartojami jausmai pamačius visą tai, gyvenant su tuo ir nebeturint tikėjimo į ateitį.

    Ši knyga – tai savotiškas manifestas moteriai. Moteriai prispaustai, pažemintai ir beteisei. Moteriai, kuri yra laiko žemesniu ir kvailesniu padaru nei vyras. Moteriai, kuri nebelaikoma žmogumi, kuri neturi jokių teisių. Moteriai, kurią talibano režimas pavertė paprasčiausiu beveidžiu daiktu, kuris užklotas vienodos formos ir spalvos maišu ir pavirtęs vienalyte mase. Moteriai, kurią nusibodus galima išmesti, užmiršti ir pakeisti kitu tokiu pačiu daiktu.

    Kabulo gyventojai išvarginti nesibaigiančio karo ir priespaudos, o talibų režimas dar labiau gąsdina, nes bet kokia gera emocija, meilė, šypsena ar juokas gali būti palaikyti šventvagiškais ir kenksmingais tikėjimui bei sielai. Talibai moteris laiko velnio išmone sugalvota tik nuodėmei ir už bet kokį nusižengimą ji baudžiama mirtimi. Kabuliečių širdys yra pavirtusios akmenimis, jos nemoka atjausti ir pasigailėti, jos užgrūdintos mirties ir nesibaigiančių nelaimių, joms didžiausia pramoga – viešosios bausmės.

    Pasakojimas rutuliojasi apie dvi šeimas, kurias paliečia panašus likimas.
    Atikas yra moterų kalėjimo prižiūrėtojas. Jo žmona Musarata jau kurį laiką labai sunkiai serga. Vyro širdis yra ant tiek surambėjusi, kad jis negali ir nemoka užjausti ir pajusti nesibaigiančias kančias moters, kuri šalia jo praleido dvidešimt metų, kurį ištraukė jį iš mirties nagų, slaugė ir rūpinosi juo.
    Mohsenas ir Zunaira yra išsilavinę, protingi ir inteligentiški žmones. Karas iš jų atėmė viską – galimybę užsiimti mėgstama veikla, namus, žmogiškumą ir laisvę. Asmenybės praradimas jiems prilygsta merdėjimui mirties spąstuose. Zunaira niekaip negali su tuo, kad ji privalo nusižeminti, paminti save ir prarasti savo veidą. ji maištininkė, kuri savo susikaupusį pyktį išlieja ant vyro. Tik pakliuvus į didžiulę bėdą ir atsidūrusi kalėjime, ji pamato savo klaidas ir supranta, kokia ji buvo neteisi.
    Ir netgi surambėjusi Atiko širdis išmoksta mylėti, tačiau meile apakina ir atima protą, ji nestabili. Tik praradęs tai ko negerbė ir niekino, jis įžvelgia kokią brangenybę prarado. Tik jos jau nebesusigrąžinsi.

    Gera knyga, prisodrinta kraupių vaizdų, beširdiškumo ir šaltakraujiškumo. Vietomis net kėlė pyktį viskas kas neteisinga ir nežmoniška.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: