H.Bičer – Stou “Dėdės Tomo trobelė“

Vergovė… rasizmas… nužmogėjimas… Labai sunku buvo skaityti kaip baisiai elgiamasi su žmonėmis tik todėl, kad jie juodaodžiai… Dėdė Tomas buvo šviesulys visoje šitoje žiaurioje tamsybėje… Tai, kaip baigėsi jo gyvenimas, man buvo baisiai skaudus ir nesuvokiamas dalykas. Dar nė karto neverkiau skaitydama knygą, bet šios istorijos paskutinius puslapius skaičiau jau vos bematydama raides pro ašaras, raudojau kaip pasamdyta. Ačiū likimui, kad keliems nelaimėliams knygos pabaigoje buvo suteikta begalinio džiaugsmo būti surastiems artimųjų, motinos, sesers. Sunkoka ir liūdnoka knyga, ypač man, kaip nesuvokiančiai ir negalinčiai suprasti visų tų žiaurumų, vergovės, žmogaus niekinimo tik dėl jo odos spalvos…

                  ( Sielos Sparnai )

Reklama

Komentarų: 1 (+add yours?)

  1. astalaviukas
    Bir 29, 2012 @ 10:34:02

    tiesa, tiesa…

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: