George Orwell ,,Gyvulių ūkis“

Oficiali anotacija:
„Gyvulių ūkis“ – neabejotinai svarbiausias grožinės politinės satyros kūrinys, parašytas XX a. Britanijoje. Šioje G. Orvelo knygoje pasitelkus gyvulinės pasakėčios tradiciją, jungiamas satyrinis ir politinis įtūžis su gyvybingu mitinio kūrinio amžinumu. Tai viena iš didžiųjų politinių alegorijų, o jos pasakojama istorija yra apie tai, kaip socialinė revoliucija (vieno Anglijos ūkininko gyvuliai susimokę sukyla prieš šeimininką, išveja jį ir pradeda ūkyje kurti savarankišką gyvenimą) virto diktatūra ir išdavyste.
  
Labai džiaugiuosi, kad ją skaičiau po „1984-ieji“, o ne atvirkščiai, nes tuo atveju būčiau siaubingai nusivylusi „1984-aisiais“, o dabar abu romanai tiesiog vienas kitą labai papildė. Istorija suregzta be galo paprastai – apie tai, kaip valdžios siekimas įgalina žmones daryti viską ir sugeba įtikinti net mažiausiai įtikinamus, kad juoda = balta. Nesidomintiems istorija (save priskirčiau prie tokių, tačiau kadangi kažkada istorijos pamokas turėjau, tai šiokį tokį suvokimą turiu) šios knygos nerekomenduoju, nes skaityti tiesiog apie kiaulių revoliucijas nėra protinga; laiko švaistymas. Jeigu visą knygą iš karto įsivaizduoti kaip politikų žaidimus žmonių likimais, skaityti tampa paprasčiau, tačiau tuo pačiu darosi kraupu… juk visa tai kažkada vyko… žinoma, panašūs dalykai kažkur tebevyksta ir dabar. Galiu vėl pasikartoti, jog Orwell’as be galo įžvalgus ir moka labai paprastai perteikti mintis. Kitas rašytojas gal tiesiog viską aprašydamas vyniotų į vatą, o Orwell’as nieko nevynioja – jeigu  jau juoda, tai juoda. Tikrai rekomenduoju, nes pats kūrinys neilgas, aš pati su pasimėgavimu perskaičiau vienu prisėdimu.
 
                                ( Gegytė )
Reklama

Komentarų: 1 (+add yours?)

  1. la Tulipe
    Sau 14, 2011 @ 15:16:29

    Tai pirmoji pažintis su George Orwell. Kodėl pasiėmiau būtent šią knygą? Na, tiesiog todėl, kad ji buvo mažiausiai apšiurusi. Kitos ne tik seno leidimo, bet ir tiek suskaitytos, kad net baisu į rankas paimti- dar koks lapas iškris. Grįžusi į namus perskaičiau anotaciją (įsivaizduokit, ėmiau knygą, nė neįsivaizduodama, apie ką ji) ir truputėlį entuziazmas ją skaityti prislopo- pagrindiniai herojai- gyvuliai, sąsajos su istorija- tai tikrai nesužavėjo manęs.

    Taigi, siužetas paprastas : gyvuliai sumano pasipriešinti šeimininkui ir patys valdyti fermą. Tačiau manau, kad skaitant šią knygą reikia būti gan gerai susipažinusiam su tuo laikotarpiu, kai valdė Stalinas. Tuomet įmanoma atrasti sąsajų su tuo laiku. Deja, nors mokykloje istoriją mokausi, bet su siaubu galvoju apie dvyliktos klasės istorijos egzaminą- nes šis mokslas nėra mylimiausias, o istoriniai įvykiai greitai išsitrina iš mano galvos. Tad skaitydama menkai ką galėjau atpažinti, nors pagrindą- diktatūrą- supratau ir suvokiau, apie ką perkeltine prasme buvo šnekama. Todėl tiesiog mėgavausi istorija.

    Be galo buvo gaila kai kurių gyvulių, kurie dėl melų turėjo kentėti, o kai kurie- mirti. Puslapių viso labo vos pusantro šimto, jie persiskaitė tikrai greitai. George Orwell rašo gan įtaigiai ir įdomiai, jo pasirinkti personažai-vadovaujantys ir paklūstantys- buvo pasirinkti būtent tie, kuriuos jo vietoje būčiau pasirinkusi ir aš. Svarbiausia, kad žmonės buvo nukelti į antrą planą- jie buvo lygūs su tos fermos gyvuliais, net prekiavo ir gėrė už vieno stalo kartu su kiaulėmis.

    Manau, kad galbūt ją kada vėl skaitysiu iš naujo. O šiaip- rekomenduoju.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: