Mario Vargas Llosa ‘Tetulė Chulija ir rašeiva’

Ši knyga buvo tikra atgaiva mano sielai, mėgavaus kiekvienu perskaitytu skyrėliu. Knyga kaip ir lotynų amerikiečių serialai ir jų gyvenimas tiesiog sklidinai perpildyta emocijų ir tragedijų ir giminių gausumo. Joje netrūko romeo ir džiuljetiškos meilės, aitros, neapykantos, mirčių, garsių frazių ir dėjavimo. Knygos gyvenimas kunkuliuoja ir verda ir niekada nestovi vietoje.

Pagrindinis siužetas pasidalina į dvi atskiras šakas: vienoje pasakojama 18-mečio jaunuolio aistringa ir deginanti meilė daug vyresniai giminaitei, o kita pasakoja apie to metu Limos radijo stočių gyvenimą ir radijo pjesių atsiradimą. O taip pat į pagrindinį siužetą įsiterpia atskiros istorijos, kurios irgi labai vaizdingos ir emocingos, bet iš pradžių atrodo, kad visiškai nieko bendra neturiu su pagrindine tema. Tačiau temai rutuliojantis viskas sueina į vieną.

Tai buvo pirmoji praeitų metų Nobelio premijos laureato knyga, bet tikrai nepaskutinė, nes dar lentynoje laukia jo ‘Bjaurios mergiotės išdaigos’. Skaičiau su didžiausiu malonumu. Labai gerai atspindi to meto perujiečių gyvenimą. Knyga, kuria pavergia spalvingumu, vaizdingumu ir emocingumu.

Tikrai nebijau rekomenduoti tiems, kas dar neturėjo progos ją perskaityti.

Komentarų: 1 (+add yours?)

  1. Ingėnas
    Vas 02, 2011 @ 13:26:34

    Tai praeitų metų Nobelio premijos laureato knyga, kurią perskaičiau su pasimėgavimu. Knyga, alsuojanti Lotynų Amerikos temperamentu, kupina aistrų, emocijų bei spalvų, parašyta su humoru ir satyra.
    Tai pasakojimas apie aštuoniolikmečio Vargito , būsimo rašytojo, uždarbiaujančio radijuje, meilės istoriją su trisdešimtmete išsiskyrusia giminaite tetule Chulija bei apie Pedrą Kamačą – neįtikėtiną scenaristą ir režisierių, keistuolį, kuriantį radijo spektaklių pjeses, sulaukiančias tarp radijo klausytojų nepaprasto populiarumo. Kūrinio struktūra tokia, kad iš pradžių pasakojama apie Vargito meilės peripertijas, apie pirmosios Limoje (Peru) radijo stoties kasdienybę. O vėliau vis įterpiama rašeivos Pedro radijo pjesės, kurios atrodo artimos meksikietiškoms melodramoms, bet kartu labai skaniai, vaizdingai, emocingai, spalvingai perteiktos, pilnos pietietiško temperamento. Pedras dirba vergišku alinančiu tempu, kol galiausiai pradeda maišytis tarp savo veikėjų ir istorijų. O Vargito ir Chulijos meilės romanas įgauna pagreitį.
    Man kūrinio stilius netgi kažkuo priminė Mareksą, jo magišką realizmą.
    Pati būtinai norėsiu paskaityti ir kitus šio autoriaus kūrinius, kol kas rodos, kad jis bus mano šių metų atradimas . O šią knygą jos dar neskaičiuosioms rekomenduoju.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: