Tracy Chevalier “Skaistusis mėlis“

Šios autorės esu skaičiusi tik vieną knygą, “Žiburiai“, tai šitoji man daug labiau patiko, bet vis tiek negaliu sakyti, kad būtų baisiai sužavėjusi. Knygoje pasakojamos dvi istorijos apie dvi tos pačios giminės moteris. Viena istorija vyksta dabartiniais laikais- jauna prancūzų kilmės amerikietė, atsikrausčiusi į Prancūziją, ieško savo šaknų ir besiaiškindama atskleidžia baisią paslaptį iš savo giminės praeities. Apie tai pasakoja antroji istorija (šįkart iš 16 amžiaus).
Knygą skaityti buvo visai įdomu, bet man kažko pritrūko. Nelabai įtikinamai atrodė ir keli mistiniai epizodai, jei taip galima pasakyti. Pvz., J.Harris knygose mistika ir magija atrodo savo vietoje, lyg taip ir turėtų būti, o šioje knygoje jautėsi kažkoks dirbtinumas. Na bet šios rašytojos kol kas neatsisakau. Turiu dar neskaitytą jos “Damą su vienaragiu“, o ir “Merginą su perlo auskaru“ noriu perskaityti.

Tiesa, kaip jau minėjau, man labai užkliuvo keli vertimo “ypatumai“: nemanau, kad buvo būtina aiškinti, kas tokie yra Agata Kristi, Fransuaza Sagan ar Frenkas Sinatra. Geriau būtų išvertę prancūziškus sakinius, kurių knygoje buvo nemažai. Kai kuriuos pati supratau (iš bendro išsilavinimo, taip sakant), o kai kurie taip ir liko nesuprasti.

Ir dar- ar žinot tokią grupę “Paplūdimio berniukai“? 😀 Suprantu, kai išverčia dainų ar filmų pavadinimus, bet į lietuvių kalbą versti ir muzikos grupes man atrodo visiška nesąmonė.

                  ( katilina )

Reklama

2 Komentaras (+add yours?)

  1. Masako
    Kov 04, 2011 @ 15:25:30

    Labai, labai patiko.Dabar drasiai galiu pasakyti, kad megstu T. Chevalier .
    Romanas apie dvi tos pacios gimines moteris, kuriu gyvenimus skiria keli simtmeciai. Taigi kurinio laikas ir erdve grieztai padalinti. Ir as dabar misliju, kad autorei kur kas geriau sekasi rasyti apie tuos senuosius laikus – taip tikra ir itaigu. Tuo tarpu istorija is dabarties kazkokia banaloka. Gal cia mano subjektyvus toks ispudis, o gal taip yra todel, kad mazai ka ismanau apie senove
    Aprasomos nudienos pasakojimo stilius man asocijavosi su E. Gilbert “Valgyk melskis mylek“. (Bandymas pritapti svetimoj kitos salies kulturoj, vaizdas svetimsalio akimis ir t.t.)
    Knyga paliko toki sloguti perskaicius – is tikro tai gan liudna istorija, atskleidzianti ir kai kuriuos istorinius faktus, paprocius, poziuri i moteri ir t.t.
    Limpa man sios rasytojos pasakojimo stilius ir tuo, kad ji palieka “klaustuku“, erdves ir paties skaitytojo pamastymams…Man jos knygos kartu ir buitiskos, ir paliekancios tarsi “nezemiskumo“, mistiskumo ispudi (patinka, pvz., kaip ji knygose atskleidzia meiles tema)
    Labai itraukianti istorija, megstancioms moteriskas istorijas, paslaptis is praeities, besidomincioms geneologija. Del menines vertes nedrisciau gincytis, bet visgi su dideliu malonumu perskaiciau…

    Atsakyti

  2. eliss
    Spa 11, 2011 @ 14:55:23

    patiko ,gal tik pabaiga ,sakyčiau,kažkaip suvelta.Netgi liūdnoka,vienoj vietoj su įtampa skaičiau,bijojau toliau skaityt .Kas skaitė,tas supras apie ką aš čia.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: