Suada „Sudeginta gyva“

„Ši knyga – tai pirmasis “garbės nusikaltimo“ aukos liudijimas pasaulyje. “Sudeginta gyva“ yra sukrečiantis dokumentas, bet taip pat ir pagalbos šauksmas, kurį turėtų išgirsti visas pasaulis. Negalima daugiau tylėti apie moterų, vyrų įstatymo aukų, mirtį. Tai per stebuklą išlikusios gyvos moters pasakojimas. “
Daug kas matyt skaitėt arba žinot apie ką, tad siužeto neaptarsiu.
Pradėjusi skaityti sakiau, kad man knyga nelabai patinka ir nesupratau visų pagyrų jai.. Vėliau nuomonė pasikeitė.. Bet vistiek knyga išsiskiria į tris tokias dalis. Pirmoji, kur pasakojo apie savo vaikystę, gyvenimą šeimoje, nepatiko, labai kliuvo ir paprasta buitinė kalba.. Nesuvirpino mano širdies ir nepalietė jausmų vaikystės išgyvenimai, mušimai, šeimos narių elgesys ir pan. Įdomiausia buvo skaityti nuo tos vietos, kai ji liko gyva, kankinosi, kai ją bandė išgelbėti ta socialinė darbuotoja. O pačią pabaigą, kur sekė prisiminimai kaip ją ragino rašyti knygą ir pan., perskaičiau labai greitai, prabėgdama, kažkokia nereikalinga knygos dalis pasirodė.
Šiaip iš esmės knyga sukrečianti, sunku suvokti, kad kažkur pasaulyje vyko/vyksta tokie dalykai. Ir prie kitiem rekomenduojamų knygų priskirčiau

                            ( aistuliaa )

Reklama

3 Komentaras (+add yours?)

  1. Papugele
    Sau 30, 2011 @ 11:46:08

    Turbut nieko naujo nepapasakosiu, jau nemazai kas esate ja skaiciusios, vienaip ar kitaip susimedziojusios sita jau legenda tapusia knyga.
    Tai tikra istorija, nutikusi Palestinoje. Pati Suada jau budama keturiasdesimtmete moteris, pasakoja apie savo vaikyste, paauglyste, jaunyste, bet kartu tai istorija ir apie viso krasto gyvenima, ypac merginu, moteru. Apie ju siaubinga padeti- seimoje gimusi mergaite yra tikra nelaime, niekam nereikalinga ir nekeista, kad nemazai ju dingsta be pedsaku. Niekam neidomu kur jos, juk moteris buvo nescia. Tai yra normalu, nes daugumoje seimoje yra nustatytas ‘limitas’ tureti tik 2-3 dukras – nudirbti darbams, patarnauti tevui, broliams.
    Suados seimoje taip pat lyginant su motinos nestumais, truko mazdaug 7 vaiku..
    Moteris ten yra niekas, tevai daznai pabrezia kad tureti avį daug naudingiau ir geriau nei mergaite. Jos dirba sunkiausius darbus, neturi jokios vaikystes, zaislu.. Jos yra musamos, smaugiamos, deginamos ir tai yra normalu, nes jos nezino kitokio gyvenimo, nezino kad kitur pasaulyje yra kitaip. Ir tuo labaiu nesugalvoja priesintis. O stai vyrai, tevai, net mazi berniukai jau yra visagaliai. Mergaites seimoje nuo mazens turi patarnauti broliui, jie lepinami, lanko mokyklas ir velgi uzauga tokie pat besirdziai kaip ir ju tevai..
    Istrigo toks sakinys- ‘jei tevas dukrai pasake, kad visa gyvenima sedesi sitam kampe, tai ji ten ir sedes’.
    Skaitai ir negali atsistebeti vyru ziaurumu, besirdiskumu. Ju baisiomis patyciomis uz maziausius niekus
    Baisu kaip Suada turejo ‘nuplauti seimos geda’ del savo meiles , ka jai reikejo iskenteti ir tik stebuklo deka likti gyvai.
    Siaip tai nuostabaus grozio krastas, pati Suada jau seniai budama is jo isvykusi, pasiilgsta tenyksciu vietu, figu, alyvmedziu lauku, bet ten niekada nebegales sugrįzti, nes butu nuzudyta.
    Nebuvau skaiciusi nieko panasaus, knyga labai sukrete, sujaudino ir zinau, kad niekada jos nepamirsiu.
    Rekomenduoju visoms

    Atsakyti

  2. *IsaDora*
    Sau 30, 2011 @ 12:02:39

    Kaip tik šiandien ryte pabaigiau skaityti. Žiauri istorija, ką ir bepridurti. Kai pagalvoji, tai turime džiaugtis, kad gyvename laisvoje šalyje, kur turime laisvę elgtis pagal save. Baisiausia, kad tos vargšės moterys tiki, jog tai visiškai normalu ir taip turi būti. Bene labiausiai mane pašiurpinęs epizodas, kai tos mergaitės motina nužudė savo ką tik gimusį savo kūdikį vien dėl to, kad tai buvo mergaitė.

    Atsakyti

  3. Skaitanti
    Vas 05, 2011 @ 13:30:48

    Šiaip knygų apie arabiškų šalių moterų likimus neskaitau. Kažkada seniai perskaičiau „Tik su dukra“ (apie amerikietės vargus su iraniečiu vyru), labai patiko, bet tuo viskas ir pasibaigė. Todėl negaliu knygos palyginti ir įvertinti kitų, panašių istorijų kontekste. Bet buvo labai smalsu: kas tai per knyga, kurios tiražai jau seniai parduoti, kuriai skiriami tik geriausi atsiliepimai, o gerbėjos įvairiems perpardavinėtojams pasiruošusios sumokėti bet kokią kainą.

    Prisipažinsiu, skaičiau įdomiai ir greitai. Istorija paprasta ir liūdna. Suados likimas tikrai nelepino. Gaila moterų, kurios net nesuvokia, kad su jomis blogai elgiamasi. Tačiau daugiau pamąsčius, čia ir prasideda tarpkultūriniai skirtumai. Tai mums atrodo baisu. O toms moterims gerai. Jos nori tik ištekėti, ir vergauti savo vyrui iki mirties.

    Tačiau, nors ir būsiu mušama, aš vis tiek norėjau ištekėti labiausiai už viską pasaulyje. Šiaip ar taip, arabių moterų likimas mano kaimelyje yra įdomus dalykas. Su juo natūraliai susitaikoma. Nė menkiausia mintis mums nekyla tam priešintis. Moterys net nežino, kad reikia priešintis. (psl. 67).

    Bet juk bet kokia gyva būtybe engiama priešinasi… Ir dar juk palyginus taip neseniai ir lietuvės moterys buvo engiamos, nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, gimnazijose būdavo tik berniukų klasės, o Veroniką skandintis ėjo tikrai ne per didelio artimųjų supratimo ir meilės. Bet laikai keičiasi. Jei tiktai yra noro.

    Todėl nors ir kaip žiauru yra deginti gyvus žmones, per didelis nuolankumas knygoje tikrai atstumiantis. Niekas už tas moteris nepakovos – tik jos pačios.

    Labai knygos kritikuoti net negalėčiau, ji visgi kultinė ir ją perskaityti bent jau dėl to tikrai verta.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: