Iš esmės tai neturiu ką pasakyt apie šią knygą. Jokio sakinių, veiksmų, įvykių vientisumo. Skaitai ir nesupranti ką po velnių skaitai, kažkokia makalynė, nėra normalaus, gražaus, aiškaus dėstymo. Kaip ir numaniau, visa atomazga sumalta į paskutinius knygos puslapius, visi staiga tampa baisiai pastabūs ir ima matyti tas detales, kurių nematė iki tol, pradeda netikėtai aiškinti “iš oro“ blogiuko elgesio motyvus ir priežastis, užsimindami šiek tiek apie jo gyvenimą, vaikystės traumą. Ir visa tai sutalpinama į paskutinius kokius 10 puslapių. Nu šlamštas, totalus šlamštas visais atžvilgiais. Tikrai nerekomenduočiau ir niekam nesiūlyčiau skaityti.
(Sielos Sparnai)
Knygos, knygos, knygos... 