Gabriel Garcia Marquez ,,Apie meilę ir kitus demonus”

Vakar pradėjau skaityti, o šiandien jau pabaigiau. Fantastiškas romanas! Tik galėjo būti biškelį platesnės apimties, nes taip greitai baigėsi. Kita vertus, išbaigtas jis nuo A iki Z. Knygoje susiduriama su labai kitoniškais ir skirtingais veikėjais: iš meilės besikankinčiu dvasininku, mergina, uždaryta vienuolynan dėl apsėdimo, su jos tėvu, markizu, kuris dėl jos kankinasi ir kitais spalvingais personažais, ryškiai spalvinančiais magiškai realistišką romano drobę.
Man knygoje aprašoma istorija labai skaudi. Meilės ir religijos temos kryžminasi, sudarydamos nedalomą visumą. Įspūdinga, visgi. Galiausiai jauti, kad romaną parašė talentinga ranka, gerai įvaldžiusi plunksną. Kitu atveju, nesijausčiau taip paveikta knygos, kaip dabar jaučiuosi. Šitaip įsijaučiau į teksto srovę, kad aplinka visai nerūpėjo.  Romanas labai aistringas, prilyginčiau jį degančiam laužui, kuris, atėjus išmuštai akimirkai, nustoja degti. Nustojo degti jis ir mano rankose, bet galvoje pasiliko. Tikiu, kad ilgam.
Iš Markeso kūrybos skaičiau “Meilę choleros metu” ir “Šimtą metų vienatvės”. “Apie meilę ir kitus demonus” pastarosios, mano nuomone, gal ir neaplenkia, bet pagal stiprumą jas lyginti galima itin adekvačiai. O va “Meilei choleros metu”, mano suvokimu, kuris vis dar įaistrintas knygos, reikėtų prieš “Apie meilę ir kitus demonus” slėptis po pageltusiais lapais.

( Biancca )

Advertisements

Komentarų: 1 (+add yours?)

  1. Ingėnas
    Gru 14, 2010 @ 15:48:13

    Netrukus po mano skaitymo ją kaip tik labai išgyrė, jei neklystu, Bianca. Tai aš galėčiau pasirašyti po visomis jos liaupsėmis ir tikrai įrašysiu šią knygą į savo metų atradimus.
    Tai knyga, kurioje tikrovė persipina su legendomis, mistika susilieja su erotika, kur sklando aistra. Asmeniškai man, jei žinau, kad knyga parašyta remiantis legendomis, knygai tai tampa tarsi kokybės ženklu. Dievinu paslaptis, o jei jos dar nevienadienės…
    Knygos kalba nuostabi, sodri, vaizdinga. Tiršta, tarsi medus, norisi skaityti ir skaityt, pasinerti knygoje, tarsi vandenyne.
    Užbaigus knygą jaučiausi pakylėta. Nes ją skaitydama gavau kalną gerų emocijų.
    Minusas tik vienas , kad ši knyga gan mažos apimties.
    Kaip ir Biancai, “Apie meilę ir kitus demonus” man patiko nepalyginamai daugiau už “Meilę choleros metu”. O daugiau šio rašytojo kūrinių nesu skaičiusi.
    Norėčiau perskaityti dar kažką panašaus. Ir labai noriu pamatyti šios knygos ekranizaciją

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: