Teodoras Dreizeris ,,Dženė Gerhart”

Tai istorija apie mergina, kilusia is gausios neturtingos vokieciu seimos, gyvenancios Amerikoje. Nuolat supriesinamas skurdas ir turtas – rodos, si antiteze ir yra visa ko pagrindas kurinyje…

Beskaitant nuolat kildavo ivairiu minciu – savaime deliodavosi anu ir siu laiku paraleles ar antitezes. Isivaizduoju, kad si knyga anais laikais (parasyta 1911 metais) turejo buti labai amorali- viskas pateikiama labai subtiliai, nuosekliai ir itikinamai – stojame i tos “vargses” merginos, kuriai nuolat nesiseka, puse, bet visgi – faktai lieka faktais…

Kaip minejau, istorija labai gyvenimiska, nuosekliai pasakojama, idomi, suteikianti daug peno apmastymams, ir vis tik kas man gadino visa ispudi – pasakojimo stilius. Filosofiniai intarpai, nors ir nedideli, dare knyga panasia i mokomaja, kur pasakojama istorija – kaip pavyzdys pagristi teiginiams. Man mintyse net toks vaizdas iiskildavo – isivaizduodavau zmogena, kalbanti ant pakylos pries auditorija. Jis demonstruoja filma apie Dzenes Gerhart gyvenima. Laiks nuo laiko sustabdo ji ir pakomentuoja.
Taigi pasakojimo stilius pasirode per sausas ir per saltas, be to, kai kuriose vietose kalbama tarsi apie kazkokia seniai ivykusia istorija, pamirsus visas smulkmenas ir detales (o as detaluma labai megstu).
Megstu, kai autoriaus “nesijaucia”, kai jis tarsi pats “nezino”, kas vyks toliau – tai suteikia tam tikra intriga.

Ir vis tik tikrai dziaugiuosi, kad perskaiciau – prisiminsiu kaip knyga, kuria buvo verta paskaityt. Be to, uzpildziau spraga savo issilavinime – susipazinau su Dreizerio kuryba.

            ( Masako )

Advertisements

Komentarų: 1 (+add yours?)

  1. LEEja
    Lap 19, 2011 @ 13:38:01

    Kazkaip pastaruoju metu is eiles visos knygos buvo apie moteris, kurios susigadina gyvenimus “netinkama meile”.
    Tai si irgi tokia. Patiko, nors yra dalyku, kurie kliuvo. Vras vaizduojamas labai stiprus, protingas, ryztingas, turintis griezta nuomone, bet visa laika nepamirstama pasakyti, kad jis plaukia gyvenime pasroviui. Reikia nupresti ka daryti – jis nieko nedaro ir nesprendzia, laukia kaip susiklostys savaime. Nu man nesiderina kazkaip. Plius ta ju meile, sitiek metu tesesi, bet is aprasymo atrode lyg tai butu pono ir tarnaites santykiai. O moteris vaizduojama labai tyra, svelni, atsidavusi, grazi, bet kas is to – biedna. O tuometinej visuomenej tai reiske, kad ji niekam tinkama, pasmerkta …
    Nepaisant to, Dreizeris patiko, skaitysiu dar jo kazka.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: