Kertesz Imre ,,Be likimo”

Tai romanas, parašytas autobiografine forma, nors, pasak autoriaus, kuris, būdamas keturiolikos metų taip pat perėjo Aušvico ir Buchenvaldo baisumus, nėra visiškai autobiografinis.
Istorija pasakojama penkiolikmečio berniuko lūpomis. Kūrinio herojus vaiko akimis mato ir vertina jį supančius įvykius. Knyga nukelia į Vengriją, Budapeštą, kur gyvena penkiolikmetis žydų tautybės berniukas. Antrojo pasaulinio karo metu vieną rytą pakeliui į darbą berniukas sučiumpamas ir išvežamas į Aušvico koncentracijos stovyklą.
Pasakojimas stebina ramumu. Iš pradžių net sunku patikėti, kaip galima taip ramiai į visą tą košmarišką situaciją reaguoti (vežimas į koncelagerį, nežinomybė, skurdus maistas, prievartinis darbas, mirštantys draugai). Ir visa tai perteikiama berniuko akimis – šviesiai ir nieko nesmerkiant, kartais netgi naiviai. Atrodė, o kurgi jo emocijos, nejaugi jam nebaisu.
Vienas dalykas šioje knygoje mane itin sukrėtė (skaičiau tas vietas net po kelis kartus) – kai buvo pasakojama apie krematoriumus. Tai išties kažkas siaubingo. Aušvicas – konclageris, „vienas iš nacių pragaro katilų“, kuriame žmonės surūšiuojami į dvi grupes: į tuos, kurie tinkami siųsti į darbo konclagerius bei į tuos, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus (perdaug jauni ar perseni) iškart “nurašomi”. Tokie nelaimėliai iš pradžių keliauja į dujų kameras, iš jų – į krematoriumus. Krematoriumus, kurie dirba pilnu pajėgumu ir be pertraukų… Aušvice aplink visur sklando tas salsvas iki pykinimo degančių žmonių kūnų kvapas…
Pagr. herojui, kaip žinia, pasiseka, jis papuola į „laimingųjų“ grupę ir išvežamas į darbo konclagerį. Tačiau ir ten seka ligos, badas, alinančios gyvenimo sąlygos. Merdėjantys ligų pakirsti kūnai.
Skaitydama apie konclagerius prisiminiau ekskursiją į Kauno 9 fortą paauglystėje. Jau nuo tada žodis konclageris man kelia asociacijas su kažkuo antižmogišku.
Taip pat knyga savo tematika, herojaus patirtimi man kėlė asociacijas su Balio Sruogos „Dievu mišku“. Tik, kiek pamenu iš „Dievų miško“ (o skaičiau ją išties seniai), pastarojoje knygoje tas konclagerio siaubas maskuojamas humoro kupinu pasakojimo būdu. O knygoje „Be likimo“ humoro kur kas mažiau. Na ir skiriasi pagr. herojų, išgyvenusių konclagerį, amžius – vienas paauglys, dažnai itin naivus ir patiklus. Kitas – subrendęs vyras. Tačiau abiem atvejais tai yra kova dėl išgyvenimo.
Arčiau galo atrodo, kad pasakotojas tarsi suaugo, rodos rašo jau nebe tas pats naivus berniukas, o brandus žmogus. Be abejo, prėjus tokį pragarą, kitaip būti, matyt, ir negali.

Be gausybės žymių apdovanojimų, už romaną „Be likimo“ Imre Kertesas 2002m. apdovanotas Nobelio premija.

            ( Ingėnas )

Komentarų: 1 (+add yours?)

  1. daite
    Sau 05, 2011 @ 10:50:57

    Imre “Be likimo” pagrindinis veikėjas berniukas, paauglys, o situacija tokia: vengras žydų berniukas bevažiudamas į darbą išlaipinamas ir netikėtai išsiunčiamas į koncentracijos stovyklą.
    Pati knyga nenustebina nei koncentracijos stovyklų žiaurumu, nei sarkastiškumu, nes viskas pateikiama berniuko akimis, lyg be jokių didelių emocijų būtų priimama realybė. Pasakojimas apie išgyvenimą Aušvice ir Buchenvalde teka pakankamai ramia vaga, po truputį išnyksta veikėjo vaikiškumas, atsiranda abejingumas ir apatija ir net šiokia tokia melancholija. Ir viskas lyg baigtųsi nelaimingai, bet netikėta veikėjo nuostaba tolesniais įvykiais dar labiau užkabina ir imi galvoti kaip viskas baigsis.
    Vis dėlto knyga didelio įspūdžio nepadarė: faktai apie konclagerius jau daugiau mažiau žinomi, o iš tokios tematikos knygų norisi tikėtis arba sarkastiškų (nepralenkiamas šiuo atveju mūsų Sruoga) arba aštriai realaus (Remarque “Gyvybės kibirkštis”) aprašymo, o faktiškesniu įvykių aprašymu šiek tiek kita poteme geriau parašyta “Viena Ivano Denisovičiaus diena”. Kita vertus, knyga lengvai skaitoma ir tikriausiai padarytų gerą įspūdį pažinčiai tokia tematika. Tad nors šiek tiek ir neįspūdingas vengro romanas, vertas dėmesio pirmam susipažinimui.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: