Sigurd Hoel ,,Užburtas ratas”.

Be galo keista, niūri, tamsi knyga…

Neišpasakytai keistas kaimas Norvegijos šiaurėje su savo pričiūdnais gyventojais, nusistovėjusiu gyvenimo ritmu, santykiais, bendravimu. Ir vieną gražią dieną į kaimą atvyksta svetimšalis Hovardas, vedęs vietinę gyventoją Renau, gražią ir pasiturinčią moterį, auginančią savo pirmojo vyro dukterį Kjerstę, turinčią didžiulį ūkį ir pulką samdinių. Hovardas atvyksta su gausybe naujų įdėjų kaip pagerinti ūkį, kaip modernizuoti žemdirbystę, pilnas naujovių ir energijos viskam įgyvendinti. Natūralu, kad kaimo žmonėms, įpratusiems prie savo nusistovėjusio gyvenimo ir tvarkos, visa tai ypatingo džiaugsmo nesukelia. Prasideda “pagalių kišimas į ratus”, slapčia, tylomis, visos Hovardo pastangos atsitrenkia į tvirtą kaimo žmonių tamsumo sieną. Visas tolesnis Hovardo gyvenimas – grumtynės su negailestingu likimu, jį supančia neapykanta, klasta, skurdu ir prietarais.

Skaitant knygą susidarė absoliučios tamsos, niūrumos įspūdis, toks jausmas, kad tame kaime niekas nesišypso, kad ten niekada nešviečia saulė, kad žmonės nesugeba nuoširdžiai linkėti vienas kitam gero ar padėti vienas kitam, tiesiog, šiaip, iš geros dūšios… Oi ne, to kaimo žmonės be galo tamsūs, pikti, pavydūs, kerštingi, neturintys nė lašelio draugiškumo…

Knyga slogi, be laimingos pabaigos…Tačiau, kaip nekeista, skaityti ją visgi buvo tikrai įdomu, kažkuo kabino, traukė… ir negaliu pasakyti kuo…

                        ( Sielos Sparnai )
Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: