Romain Gary “Moters šviesa”

“Vienas mažiukas kinas, du mažiukai kinai, trys mažiukai kinai…”

Jeigu pasakyčiau, kad tai knyga apie skyrybas, vyro ir moters meilę, sunkumus ir t.t. Tai nuskambėtų labai banaliai ir neįdomiai. Tai kai kas daugiau. Apie besąlyginę meilę, atsidavimą kitam žmogui, apie santykius ir kančią. Knygoje nėra daug veiksmo, nėra didelių tragedijų, tik sielos, gilios sunkios sielos žaizdos. Apie tai kaip susitinka su pagyvenę žmonės ir tik tam, kad mylėdami vėl išsiskirtų. Knygoje plačiai aprašoma veikėjų patirtos ankstesnės meilės skauduliai, bandymas kurti naujus santykius, kuriuos jie tiesiog pavadino “savitarpio pagalba” vienas kitam.

“Mylėti – nuotykis be žemėlapio ir be kompaso, kur paklaidina tik atsargumas”

Perskaičius dalį knygos nebeištvėriau, atsikėliau ir pasiėmiau pieštuką, nes tiek daug gražių citatų knygoje dar nebuvau radusi. Nors imk ir braukyk kas antrą eilutę. Knygoje puikiai išlaikytas Gary rašymo stilius, sakiniai, jų struktūra skamba kaip poezija tiesiog. Kai kurios vietos kaip per miglą rodės ar priminė žiemos vakarą, kai stebi pro langą krentančias snaiges. Užliūliuoja… Labai daug gražių citatų apie meilę, santykius, poros ryšį. Vienoje vietoje radau tokius artimus sau žodžius, kad rodos išsiplėšk tą lapą ir pasikabink virš lovos

“Mylėti – vienintelis turtas, kuris didėja, kai juo švaistais. Kuo daugiau duodi, tuo daugiau lieka tau…”

Ši knyga man kaip gerai subrandintas senas vynas. Toks išlaikytas ir stiprus. Stiprus viskuom: skoniu, spalva ir trenksmu į galvą, kai apsvaigsti. Negaliu nepacituoti vietos, kurią skaitydama juokiausi balsu. Viena kaip citata ji yra nuoga, “tarp eilučių” bandyta pasakyti, kad vienas žmogus negali nieko nepdaryt

“Kai amerikiečių astronautai išsilaipino Menulyje, ten jie rado kinus. Pasipiktinę, juk kiekienas žino, kad kinai neturi tam būtinų technologinių priemonių, amerikiečiai pareikalauja jų pasiaiškinti. Kaip jūs čia atsidūrėte, kaip atsikapstėte iki Mėnulio prieš visus gamtos dėsnius? Tuomet vienas mažiuas kinas, dėdamas vieną kumštį ant kito ir taip vaizduodamas kopėčias, plačiai šypsodamasis paaiškino: “Vienas mažiukas kinas, du mažiukai kinai, trys mažiukai kinai..””

Jeigu reiktų lyginti visas tris mano skaitytas R. Gary knygas, tai šią siūlyčiau visoms gerbėjoms. Pažinčiai geriau rekomenduočiau pradėti nuo “Aušros pažadas”. O jeigu tiksliau, tai drąsiai rekomenduočiau mūsų temos “vyresnėlėms”, tiek Fati, Papūgėlei, katilinai, Pajautai, kažkaip nuojauta kužda, kad patiks. O mūsų “jaunėlėms” manau, kad būtų nuobodu, per daug lyriška ir sentimentalu
Ilgai galvojau kiek skirti šiai knygai, dvejojau tarp 4 ir 5, bet galiausiai duodu stiprų 4. Pažiūrėjau, kad ir kitas jo dvi knygas taip pat įvertinai. nežinau, man jo knygų supratimas, “suvirškinimas” ateina po kiek laiko. gal todėl ir patinka jis Būtinai skaitysiu likusias jo knygas.

(Dorifore)

Advertisements

Komentarų: 1 (+add yours?)

  1. daite
    Lap 10, 2010 @ 13:37:13

    Iš tiesų gal šitai knygai dar nesu subrendusi ir visų nutylėjimų, viso cinizmo greičiausiai ir nesupratau, tačiau buvo ir subtilių, man patikusių vietų (pvz. apie Aleną, Mišelio atsisveikinimas su Janik ir pan.). Labiau patiko antra knygos pusė, daugiau į pabaigą, nei pati pradžia, bet didelio susižavėjimo man nesukėlė. Įvertinti ir rekomenduoti man ją sunku, geriau pačioms paėmus pabandyti paskaityti, ar limpa prie širdies, ar ne. Sunku pasakyti, ar kas susigulėjus mano atmintyje apie ją liks, ar ne, bet didesnį įspūdį man paliko kita Gary knyga – “Gyvenimas dar prieš akis”.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: