Salman Rushdie “Paskutinis Mauro atodūsis“

Tikėjausi visai kitokios knygos….

Visai neseniai skaičiau S. Rushdie apsakymą, kuris man labai patiko, todėl nusprendžiau paskaityti ir romanų. Galėjau rinktis beveik iš visų jo ramonų, bet kažkaip susidomėjau būtent šiuo, nes jame pasakojama da Gamų – Zogoibių šeimos istorija, o skaityti šeimos istorijas visada mėgdavau.
Bet ši istorija kitokia, nes šeima, pasirodo, gyvena Indijoje. Tema paprasta – paskutinis palikuonis pasakoja savo garsios ir turtingos šeimos: prosenelių, senelių, tėvų istoriją. Ir savo žinoma. Šeima turtinga, joje viešpatauja moterys ir niekinami vyrai:
– Mūsų kraštų vyrai! – būdavo postringaus Aurora garsiosiose oranžinėje ir auksinėse svetainėse. – Visi jie arba povai, arba menkystos. Bet netgi toks povas kaip mano mór nieko vertas, palyginti su mumis, šlovės spindesy o-gyvenančiom poniom. Sakau jums, saugokitės menkystų! Jie va mus įkalina. Jie turi čekių knygeles ir paauksuoto narvelio raktus. (psl. 167).

Įvykiai netikėti ir šokiruojantys, o pabaiga mane nustebino.
Tačiau skaityti lengva nebuvo. Kaip tikriausiai ir pati Indija: Indija – tai neapribrėžtinumas. Tai apgaulė ir iliuzija. (psl. 96)., tekstas toks daugialypis, jame tiek daug informacijos, kad perskaičius pusę knygos jau sunkiai beprisiminiau kaip knyga prasidėjo. Taip pat dalis teksto veikė labai migdančiai. Nelabai patiko, nes per daug visko vienoje knygoje. Bet radau be galo daug gerų minčių.

Pasaulis paslaptingas ir nepažinus. O dabartis – mįslė, kurą reikia įminti. (psl. 401).

Knyga – mįslė apie Indiją ir jos žmones.

(terakota_bum)

Reklama

2 Komentaras (+add yours?)

  1. Fatimaallaa
    Lap 09, 2010 @ 15:01:20

    Pirmiausiai pasakysiu, kad tai nuostabi knyga ir man labai patiko. Jei kam kylą klausimas ar vis tik verta imti ją skaityti, pasakysiu, kad tikrai taip ir net labai. Iš visų mano jo skaitytų knygų (o aš iš jo repertuaro esu perskaičiusi apart šitos dar 5-ias) ši labiausiai patiko. Pati istorija dėstoma nuosekliai ir sklandžiai, paliečiamos to meto Indijos problemos. Pasakojimas apima kelias kartas. Žinoma paliečiami religiniai klausimai (bet šį kartą labiausiai koncentruojamasi ties krikščionybe), politika. Gana vaizdus aprašymas tuometinio (XX a.) Bombėjaus, Andalūzijos. Tai liūdna ir tragiška vienos šeimos istorija.

    Atsakyti

  2. Ingėnas
    Vas 25, 2011 @ 14:55:36

    Galiu pasakyti tik tiek, kad šis romanas patiko, tačiau kartu tai pakankamai sunki knyga. Ne iš tų, kur per du vakarus perskaitoma. Jau tokia sodri, tiršta, spalvinga, gausi informacijos , kad reikia skaityti atidžiai praktiškai kiekvieną sakinį. Dabar galvoju, kad galbūt ji netgi iš tų knygų kategorijos, kurias reiktų skaityti net ne vieną kartą Pirmą kartą tiesiog kaip istoriją, sekant siužetą, o sekantį- jau gilnantis į detales. Knyga labai turtinga savo kalba, joje galima rasti aibes nuostabių citatų.
    Iš trijų skaitytų Rushdie knygų (kitos dvi – “Florencijos kerėtoja” bei “Gėda”), “Paskutinis mauro atodūsis” man pasirodė be konkurencijos geriausia.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: