Kate Morton „Rivertono dvaro paslaptis“

Prieš skaitydama „Rivertono dvaro paslaptis“ jau buvau perskaičiusi Kate Morton „Užmirštas sodas“, taigi nuo pat pirmųjų puslapių nuolat norėjosi lyginti šias abi knygas. Iš pradžių man pasirodė, kad šios abi knygos visgi nemažai skiriasi savo stilistika, netgi šiek tiek žanru . Pvz. knygoje „Rivertono dvaro paslaptis“ anotacijoje minėto detektyvo iš pradžų visai neradau, jis išlindo tik knygos pabaigoje (ir pabaiga bei tos detektyvo detalės man buvo netikėtos, gerokai nustebino). Net ir paslapčių knygos pirmojoje pusėje atrodė kur kas mažiau, nei prieš tai skaitytoje paslaptingoje Kate Morton knygoje „Užmirštas sodas“.

„Rivertono dvaro paslaptis“ mane įtraukė ne nuo pat pradžių (galbūt kaltas jau minėtas lyginimas su kita šios autorės knyga, kuri man labai labai patiko). Bet kuo toliau skaičiau, tuo labiau mane knyga įtraukė, ypač susidomėjau persiritus į antrą knygos pusę. O kadangi knyga ne tokia jau plona savo apimtimi (apie 500 psl), malonaus skaitymo užteko. Ir pabaigoje jau buvo sunku nuo jos atsiplėšti.

Knygoje „Rivertono dvaro paslaptis“ autorė įtaigiai perteikia 20 a. pradžios anglų aukštuomenės su savitomis taisyklėmis ir papročiais bei dvaro tarnų gyvenimą. Istorija pasakojama dvaro tarnaitės Greisės lūpomis. Knyga šilta, moteriška, o tuo pačiu ir šiek tiek liūdnoka. Arčiau galo netgi skausminga, tragiška, ypač paskutinieji jos puslapiai. Gražiai ir jausmingai papasakota meilės istorija.

Jei lyginti dvi Kate Morton knygas, galvoju, kad „Užmirštas sodas“ turėtų labiau patikti knygų „Rebeka, „Tryliktoji pasaka“ mėgėjoms ( nes visose trijose buvo labai daug paslapčių bei šiek tiek detektyvo) . O va „Rivertono dvaro paslaptis“ pasirodė labiau angliška senove alsuojanti istorija, esanti arčiau klasikinių kūrinių. Istorija, kurioje nemažą vietą užima meilės linija, o anotacijoje paminėtas detektyvas atsirado tik paskutiniuose knygos puslapiuose. Taigi manau, ji galbūt galėtų būti artimesnė tokių knygų kaip „Džeinė Eir“ar Austen knygų mylėtojoms.

( Ingėnas)

Advertisements

Komentarų: 1 (+add yours?)

  1. *IsaDora*
    Lap 09, 2010 @ 15:08:45

    Ne vieną kartą praeidavau pro tą knygą, nes neviliojo nei viršelis, nei storis, 500 psl. O pasirodo be reikalo, nes perskaičiau per dvi dienas. Akys tiesiog pačios slydo tekstu, nesinorėjo nė minutėlėi atsitraukti. Įdomu buvo viskas, tiek pati siužeto linija, tiek herojai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: