Sara Gruen ,,Vanduo drambliams”

Sara Gruen, Kanadoje gimusi rašytoja, studijavo anglų literatūrą Otavoje, vėliau persikėlė į JAV ir nuo 2001 m. atsidėjo literatūrinei kūrybai. Šiuo metu autorė gyvena ekologinėje bendruomenėje netoli Čikagos drauge su vyru, trimis vaikais, keturiomis katėmis, dviem ožkom, dviem šunimis ir arkliu. Trečiasis jos romanas ,,Vanduo dramblia

Istorija prasideda senelių namuose netoli Čikagos. Devyniasdešimtmetis vaidingas senis Džeikobas Jankovskis, negalintis susitaikyti su savo senatve ir bejėgiškumu, stebi netoliese įsikūrusio keliaujančio cirko gyvenimą. Buvusį veterinarą prisiminimai nuneša į trečiąjį XX a. dešimtmetį, didžiosios depresijos laikus. Ir į cirką.

 Septyniolikmetį Džeikobą krizė užgriūva netikėtai ir negailestingai: per vieną dieną jis netenka ir tėvų, ir namų. Beveik baigtos veterinarijos studijos taip pat praranda prasmę – ir apkvaitęs iš nevilties gerų tėvų vaikas staiga šoka į riedantį traukinį. Pasirodo, jis pakliuvo į keliaujantį cirką. Cirko realybė už blizgučiais nusagstytos užuolaidos – skaudi: žavus ir nenuspėjamai žiaurus direktorius, bedarbiai, kiekviename mieste laukiantys laisvos vietelės, nebegalinčių dirbti juodadarbių mėtymas iš važiuojančio traukinio… Jaudinantis ir įtampos kupinas gyvenimas, į kurio verpetą patekęs Džeikobas iš geltonsnapio studento tampa cirko gyvūnų gydytoju, staigiai suvyriškėja (nesakysime, kokiomis aplinkybėmis) ir įsimyli. Netgi du kartus: žavią artistę cirko direktoriaus žmoną Marleną ir protingą, bet užsispyrusią dramblę Rozą. Prasideda blogiausias ir geriausias Džeikobo gyvenimo laikas…

Originalas: ,,Water for elephants”, 2006

Puslapiai: 394

Leidimas: Tyto alba, 2009

Kaina: ~30 Lt

Advertisements

10 Komentaras (+add yours?)

  1. la Tulipe
    Lie 27, 2010 @ 14:23:17

    Kad po blizgučiais, muzika, klounų pokštais (Klounai man yra labai antipatiški), gyvūnų pasirodymais ir išsigimėlių rodymu slepiasi tikrai nepatrauklus gyvenimas, žinojau ir pati. Nereikia būti itin protingam, kad suprastum, jog niekada nedresuotas gyvūnas, vos dresuotojui paprašius, nepakels kojos. Tačiau, skaitant knygą, tas sunkus ir žiaurus cirko darbuotojų gyvenimas tik dar labiau atsiskleidžia ne iš gerosios pusės. Sakote, tai- tik knyga? Anaiptol. Perskaitę knygą būtinai perskaitykite ir autorės žodį. Tik jokiu būdu ne prieš tai. Daugelis nutikimų kadaise atsitiko ir iš tikrųjų. Tik ar buvo tokia meilės istorija? Taip, meilės bus. O kaip gi kitaip?

    Gražus rašymo stilius, nė kiek neerzinantis perėjimas nuo dabarties į praeitį ir atvirkščiai, nuostabi istorija, kupina meilės, neapykantos, žiaurumo… Negaliu nepaminėti ir didelės gražuolės dramblės Rožės. Skaitydama tik dar kartą supratau, kad gyvūnai taip pat turi jausmus, kad jie supranta ir… moka keršyti, liūdėti, juoktis, džiaugtis… Juk tai, ką ji padarė, yra įvykę ir iš tikrųjų…

    Ir galiausiai, galiu pasakyti, kad jau seniai taip greitai nebuvau perskaičiusi tokio storumo knygos… Puslapiai vertėsi greitai, o laikas, rodos, sustojo…

    tikrai įdomi knyga, kurią patariu perskatyti visiems.

    Atsakyti

  2. Sielos Sparnai
    Lie 27, 2010 @ 15:59:26

    Labai patiko, puiki knyga, netgi žmogui, tokiam kaip aš, ne itin mėgstančiam cirką ir jo aplinką, skaitėsi labai įdomiai. Pati kalba, sakiniai, mintys tiesiog lipte lipo prie dūšios. Patiko labai ir senelio aprašomas gyvenimas, jo pamąstymai apie esamą padėtį, senatvę. Ir tie sugrįžimai atgal į jaunystę, į anuos, cirko laikus, dvelkė toookia nostalgija, naujais iššūkiais ir nuotykiais, kad negalėjai nesižavėt. Apkerėjo mane ir jų klajokliškas gyvenimo būdas, važiavimas traukiniu, gyvenimas jame, ruošimasis pasirodymams, viskas, viskas. Aišku, gaila buvo mušamos drambliukės, šiek tiek šiurpino “įdomus” nereikalingų ar nenaudingų žmonių atsikratymo būdas, bet visa tai priėmiau kaip duotybę, kaip va tokią to cirko realybę, kad ir kokia ji kartais beatrodytų žiauri. Tačiau tai nei itin sukrėtė, nei supykdė. Tiesiog visas kitas veiksmas ir pasakojimas bendrai buvo užvaldęs mintis ir vaizduotę. Nuostabi knyga.

    Atsakyti

  3. zhyrapha
    Lie 29, 2010 @ 11:19:10

    Nors dar tik liepa, manau “Vanduo drambliams” bus viena geriausių šiais metais skaitytų knygų.

    Knyga pasakojama pirmuoju asmeniu, bet iš skirtingų pozicijų – Džeikobas Jankovskis, būdamas 23 ir 93 metų. Autorė meistriškai žongliruoja praeitimi ir dabartimi.
    Džeikobas, būdamas dvidešimt trejų, turi laikyti paskutinį veterinarijos studijų egzaminą, tačiau jo planus netikėtai sujaukia skaudi nelaimė. Netrukus berniukas supranta, kad atsidūrė “Brolių Benzinių įspūdingiausio cirko visoje žemėje” traukinyje. Cirkas Džeikobą pasamdo dirbti veterinaru.
    Tas pats Džeikobas, tik dabar jau devyniasdešimt trejų, gyvena senelių namuose. Jis be perstojo dejuoja dėl savo amžiaus, su tuo susijusių problemų, dėl žmonos netekties ir nerūpestingos šeimos. Keliaujančio cirko palapinės, pastatytos netoli senelių namų, priverčia Džeikobą prisiminti jaunystę.

    1931 metai buvo sunkūs visiems amerikiečiams, tačiau cirko darbuotojus Didžioji krizė paveikė dar labiau. Dauguma iš jų tik per žingsnį nuo tapimo benamiais ir bedarbiais. Sąlygos cirko traukinyje nėra pačios lengviausios ir geriausios. Dauguma darbuotojų dirba, nors jau keletą savaičių negauna algos, o tie, kurie išdrįsta pasiskųsti, naktį netikėtai dingsta. Tuo tarpu artistams ir valdytojams stengiamasi mokėti laiku. Nepaisant nemokamų atlyginimų, cirkas pasirūpina, kad visi būtų sotūs – valgiai tiekiami tris kartus per dieną, ir tūrėtų kur miegoti, net jei tai gyvuliniuose vagonuose. Netrukus Džeikobas Jankovskis suvokia, kad jis vienintelis advokatas, ginantis bejėgius gyvūnus nuo rūstaus savininko Dėdulės Alo ir bepročio dresuotojo Augusto.

    Kiekvienas cirkas turi daugiau įdomių personažų negu rodo žiūrovams, ne išimtis ir Saros Gruen cirkas. Be Dėdulės Alo ir Augusto knygoje pagrindinius vaidmenis atlieka Valteris (neužauga klaunas), Marlena (raitelė), Greidis ir Kamelas (juodadarbiai). Vienas iš labiausiai įsimintinų charakterių “Vandenyje drambliams” – dramblė Rožė. Ji turi daugiau “žmogiškų” savybių nei kai kurie iš cirko vadovybės. Jautrios širdies savininkas Džeikobas greitai suvokia, kad privalo apginti ir gyvūnus, ir juodadarbius.

    “Vanduo drambliams” žavinga, įtraukianti knyga. Turiu paminėti, kad pabaiga mane nustebino, norėčiau žinoti kaip viskas klostėsi toliau : )

    Atsakyti

  4. Viltė
    Lap 07, 2010 @ 10:51:20

    Neseniai perskaičiau, tai labai sužavėjo, džiaugiuosi, kad ši knyga tupi mano namų bibliotekoje 🙂

    Atsakyti

  5. knyguziurkeL
    Lap 27, 2010 @ 21:47:38

    tik dabar kainuoja 7 lt

    Atsakyti

  6. la Tulipe
    Lap 28, 2010 @ 11:00:22

    Mačiau ir draugę kalbinau, kad nusipirktų. Tik nežinau, ar ji tai padarė 😀

    Atsakyti

  7. eliss
    Vas 28, 2011 @ 14:25:12

    Puiki knyga,nuostabi ir t.t.Visąlaik apie tą knygą galvojau,taip norėjosi skaityt toliau.Ir visai ji nėra “juoda”,kaip mama sakė,bet čia ,turbūt,nuo amžiaus priklauso,po 30 m. ir man gal pasirodys “juoda”.Tikiuosi,kad ir filmas bus toks pat nuostabus

    Atsakyti

  8. Siberica
    Bal 04, 2011 @ 13:09:07

    Šeip patiko net labai kūrinys,tik aišku tie Augusto žiaurumai su Rože ir kitais gyvūnais nepatiko. Marlenos išvaizda įsivaizdavau,kaip Merlyn Monroe. kūrinys tikrai vertas dėmesio,ir tikrai nesigailiu,kad pirkau šią knygą,gal kada mano vaikas norės ją perskaityt.

    Atsakyti

  9. Stikliukas
    Rgs 06, 2011 @ 13:44:29

    Praūžus visuotiniam susižavėjimui knyga ,,Vanduo drambliams” nutariau ir aš ją perskaityti. Pastebėjau, jog man nepatinka skaityti knygas, kurios tuo metu ,,ant bangos” (kaip sako liaudis), tada bijau pasiduoti visuotinei euforijai ir bijau būti neobjektyvi. Dabar visi žavisi filmu, pastatytu pagal šią knygą, tad jo dar nežiūrėjau. Tačiau pažiūrėsiu būtinai, nes manau, kad tai tas atvejas, kai filmas turėtų būti įdomesnis už knygą. Kai pažiūrėsiu, būtinai parašysiu komentarą.

    Galbūt savo atsiliepimo nereiktų pradėti nuo kritikos, tačiau širdyje jaučiu, jog nelabai daug ką ir galiu apie ,,Vanduo drambliams” pasakyti. Vienintelis knygos privalumas: tematika, kuria mažai rašoma. Cirkas. Nedaug knygų atskleidžia cirko užkulisius, cirko ,,virtuvę”, kaip antai apie limonadą, pagamintą ir gyvuliams skirto vandens, jį perkošus ir pašalinus šiaudus ir šapus, apie žiaurų elgesį su gyvūnais, pusbadžiu gyvenančius gyvulius. Tačiau skaitant susidarė toks įspūdis, kad autorė iki galo ,,neiškrapšto” pagrindinių detalių, kurių skaitytojas laukia išsižiojęs. Labai jau viskas paviršutiniška. Nors autorė savo baigiamajame žodyje mini, jog naudojosi svarbiais šaltiniais (pvz., Viskonsino archyvo raštais), tačiau aš tų tikrų detalių nerandu nė su žiburiu. Apie gyvulius narvuose, badavimą, neišmokamas algas, kelias detales apie artistų pasirodymą galėtų parašyti kiekvienas, turintis bent šiek tiek fantazijos (arba dar net geriau). Bent jau aš laukiau kažko tikroviškesnio, kažko to, ko tikrai mes, pašaliečiai, nežinome. Neabejoju, kad tokių detalių yra…

    Knygą savotiškai gelbėjo paraleliai pasakojamos dvi istorijos: jaunojo ir senojo Džeikobo Jankovskio, tai leido šiek tiek išlaikyti smalsumą ir intrigą, kurios vis pabėgdavo, nes besirutuliojanti meilės istorija buvo aiški, o pateikiamos detalės taip pat nuspėjamos. Visgi, pabaiga nustebino smile.gif Ir aš su pasimėgavimu įsivaizdavau tą senelio palaimą vėl sugrįžti ten, kur išgyvenai tokias fantastiškas gyvenimo akimirkas. Viliojančiai skamba …..kad mums taip gyvenimo saulėlydyje ….

    Tradiciškai savo atsiliepimo pabaigoje pateikiu man įstrigusią, įdomią, prasmingą citatą iš knygos, tačiau šį kartą jos nebus, nes paprasčiausiai jos šioje knygoje neradau. Nesigailiu, kad šiai knygai skyriau 2 savaites (skaičiau vis pribėgdama, vis prišokdama per darbų kalnus), tačiau ji ir nebuvo ta, kuri mane apglėbtų savo lapais ir sakytų ,,Ei, prisėsk, aš labai įdomi, tave įtrauksiu ir nepaleisiu. Mane prisiminsi ir vėl norėsi paimti į rankas”. Ne ….. ši knyga to neturi……
    Vertinu 5 iš 10

    Atsakyti

  10. KODO
    Rgs 17, 2011 @ 06:58:39

    Šią knygą skaičiau prieš metus. Tačiau baigus skaityti ji nepasirodė ypatinga. Bet vėliau supratau, kad visgi kūrinys neblogas.
    Mačiau ir filmą pagal šią knygą. Juosta nebloga, tačiau šiek tiek trūko iki to, kad būtų geriau už knygą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: